TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Dvarai didelio pelno neduoda

2008 06 04 0:00

Žmonėms, susigundžiusiems tapti "dvarininkais", šiais laikais už dvarą tektų pakloti 0,5-1,5 mln. litų. Dar keletą milijonų litų gali tekti paaukoti vienam pastatui rekonstruoti. Patys "dvarininkai" tikina, kad esama ir pelningesnių projektų negu investicijos į kultūros paveldo objektus.

Lietuvos dvarų ir pilių asociacijos atstovė Lina Blažytė LŽ pirmiausia patikino, kad yra kur kas pelningesnių projektų, iš kurių galima tikėtis investicijų grąžos, negu dvarai ar kiti paveldo objektai. "Lietuvoje dvarai tik pradedami atgaivinti ir pritaikyti kokiai nors veiklai. Ir šios veiklos didelį pelną duodančiu verslu tikrai negalėtume pavadinti. Nežinau nė vieno paveldo objekto, kuriame vykdoma turizmo paslaugų veikla jau būtų atsipirkusi", - tikino pašnekovė. Pasak jos, vieni privatūs dvarai panaudojami pažintiniam turizmui, parodoms, plenerams rengti, kiti užsiima konferencijų turizmu, teikia maitinimo ir apgyvendinimo paslaugas, nuomoja patalpas įmonių renginiams, privačių asmenų pobūviams. Norint išsinuomoti visą dvarą parai, gali tekti pakloti penkiaženklę sumą. Tačiau vieni LŽ kalbinti dvaro savininkai sakė dvarą kartais išnuomojantys ir už kur kas mažesnę sumą arba tiesiog labdarai.

Objektai praranda tikrąjį veidą

L.Blažytė pripažįsta, kad nemažai įsigytų dvarų turizmui pritaikomi neteikiant reikiamo dėmesio paveldosaugos reikalavimams. "Objektai neretai praranda tikrąjį veidą ir pritaikius dvarą kokiai nors veiklai labiau primena naujos statybos, o ne paveldo objektus, - neslėpė pašnekovė. - Imituojant senovę neatsižvelgiama į objekto stilių ir laiką, kada jis buvo statytas, todėl neretai turime kičą."

Ieškant galimybių, kaip dvarą pritaikyti įvairiai komercinei veiklai, gali nukentėti paveldo objektas. "Siekiant priimti kuo daugiau lankytojų, įrengti kuo daugiau nakvynės vietų, paveldo objekto planinė struktūra gali būti neatitaisomai sunaikinama. Kita vertus, nuomojant pastatą vestuvėms, pobūviams, patiriama didelė amortizacija", - sako L.Blažytė. Pasak jos, kyla klausimas, ar turistai važiuos į dvarą tik valgyti ir miegoti, ar pamatyti unikalių dalykų. "Pamiegoti ir pavalgyti penkių žvaigždučių viešbutyje gali bet kur. Tačiau ten niekada neprisiliesi prie 200-300 metų senumo daikto, turinčio savą istoriją. O dvaruose - tai įmanoma", - teigė specialistė. Todėl planuojant siūlyti turizmo paslaugas, dvare labai svarbu atlikti paveldo objekto tyrimus, tinkamai pasirinkti architektą ir orientuotis į kokybę, stengiantis išsaugoti dvaro unikalumą ir atgaivinti tradicijas.

Paramą gauti sudėtinga

Privačių dvarų Lietuvoje dabar yra apie 120 iš 582 registruotų. "Savivaldybės, pačios negalėdamos išlaikyti dvarų, dabar galbūt aktyviau atiduoda juos Valstybės turto fondui", - sako ji. Tačiau atgaivintų dvarų viešajame ir privačiajame sektoriuose esą galėtų būti vos šimtas. L.Blažytė ragintų savivaldybes konstruktyviau spręsti paveldo objektų klausimus: arba atiduoti juos tvarkyti privatiems asmenims, arba pati imtis tvarkyti. "Savivaldybės galėtų svarstyti galimybę įkurti socialines paslaugas teikiančias įstaigas. Būtų sutvarkytas kultūros paveldo objektas ir kartu vykdoma kokia nors vietos bendruomenės ar kitų socialinių grupių poreikius tenkinanti veikla", - siūlo pašnekovė.

Jei objektas turi valstybės apsaugą, yra galimybių gauti valstybės kompensaciją už tyrimus ar paveldosaugos tvarkomuosius darbus. Tačiau tokią kompensaciją esą gauna retas verslininkas. "Turi laikytis taisyklių nuo pat pradžių, tikėdamasis gauti paramą. Kita vertus, nėra kompensuojami ūkiškai atliekami darbai, tad norint gauti paramą reikia samdyti įmonę darbams atlikti. Daugelis žmonių turi svarstyti, ar ši kompensacija apsimokanti", - sako L.Blažytė. Jos teigimu, daugelis abejoja, ar apsimokanti net ES struktūrinių fondų parama. "Valstybė turėjo su potencialiais paraiškų teikėjais dirbti jau prieš pusantrų metų, nes prieš porą mėnesių paskelbtose taisyklėse yra specifinių reikalavimų, kurių per tris dokumentams teikti numatytus mėnesius neįmanoma įvykdyti. Parengtos taisyklės yra nesuderintos tarp Ūkio ir Kultūros ministerijų, ši atsakinga už kultūros paveldo apsaugą. Todėl kai kurie potencialūs pareiškėjai pirmuoju šaukimu paraiškų nepateiks", - sakė pašnekovė.

L.Blažytė sako, kad daug sunkumų dvarų savininkams kyla siekiant išsinuomoti dvaro sodybai priskiriamą teritoriją, parką, kurie dažniausiai priklauso valstybei. "Jei dėl šios žemės ribų kyla ginčų, žemės nuomos sutarties sudarymas vilkinamas dvejus trejus metus, kol problema išsprendžiama teisme ar rengiant teritorinio planavimo dokumentus. Neturint teisėto disponavimo žeme dokumentų, nėra galimybės pradėti rengti jokių techninių projektų ar teikti paraiškų paramai gauti", - tvirtino ji.

Laukia paramos

Taujėnų dvaro šeimininkai Ričardas ir Vida Stackevičiai LŽ tikino, kad įsigydami dvarą aiškios vizijos, kaip panaudos šį kultūros paveldo objektą, neturėjo. "Buvo įvairių pasiūlymų, minčių ką nors daryti. Tačiau verslo planas gimė iš esmės 2005 metais", - pasakojo R.Stackevičius. Dvaras dabar nuomojamas vakarėliams, konferencijoms, vestuvėms rengti arba net labdaros projektams. Kokiais tikslais klientas nori išsinuomoti dvarą, esą galima spręsti pagal jo automobilį. Ričardas sutinkantis, kad dvarus panaudoti verslo tikslais galima, tačiau tam reikalingos didelės investicijos.

Norviliškių pilies savininkas Giedrius Klimkevičius pasakojo pilį įsigijęs, tikėdamasis vykdyti komercinę veiklą ir ją derinti su viešuoju interesu. Pilies rekonstrukcija vykusi gana sklandžiai, tačiau tai buvę prieš daug metų. Dabar rekonstrukciją stabdyti esą turėtų vien išaugę statybų įkainiai. Pašnekovas tikisi, kad daugelio dvarų rekonstrukcija pajudės iš mirties taško pradėjus dabar teikti ES paramą. Gaunant atitinkamą paramą, galima tikėtis ir investicijų grąžos.

Nieko nauja neišradinėja

Palūkščio dvaro - "Rokynės" kaimo turizmo paslaugų komplekso vadovas Romas Rudžinskas tikino, kad rekonstruojant dvarą asmeninius poreikius su paveldosaugos reikalavimais suderinti pavyko. Visi rekonstruoti pastatai stovintys ant senų pamatų. "Nieko nauja neišradinėjame, o atstatome pastatus ir panaudojame pagal kaimo turizmo paskirtį. Jei, tarkime, pastatas buvo drėbtas iš molio ir šiaudų - tokį ir statome. Medžius taip pat paliekame - išpjauti parką būtų didelė nesąmonė, niekas pas mus nevažiuotų. Ploto užtenka poreikiams tenkinti, kai kur - net per daug", - sakė pašnekovas. Anot R.Rudžinsko, apie investicijų atsipirkimą dar anksti kalbėti. "Pirmiausia reikia atstatyti dvarą ir suformuoti infrastruktūrą, o tada jau žiūrėsime", - sakė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"