TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Dvarčionyse vandens bomba tiksi vamzdžiuose

2016 02 23 6:00
Keturių savivaldybių valdoma UAB "Vilniaus vandenys" nenori mokėti šimtų tūstančių eurų už prastai prižiūrimą poros kilometrų ilgio vandentiekio atkarpą. UAB "Vilniaus vandenys" nuotrauka

Beveik pusei tūkstančio Vilniaus gyventojų Dvarčionyse geriamasis vanduo tiekiamas centralizuotai. Tačiau tinklai, kuriais jis atiteka, niekieno neprižiūrimi. Gyventojai, mokantys už vandenį visą tarifą, nuolat jaučiasi nesaugūs – įvykus seno vandentiekio avarijai niekas neateitų į pagalbą. Jau du dešimtmečius šių gyventojų problemų neišsprendžia nei sostinės savivaldybė, nei jų mokėjimus gaunantys „Vilniaus vandenys“.

„Gyvename lyg ant tiksinčios vandens bombos. Įvykus avarijai vandentiekio ar nuotekų tinkluose, turėtume arba likti be vandens, arba patys mokėti didžiules sumas už tinklo remontą, nors mokame už vandenį visą nustatytą tarifą, į kurį įskaičiuotas ir tinklo eksploatavimo mokestis“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo gyvenamųjų namų kvartalo, kuriame kadaise namus statėsi daugiausia AB „Dvarčionių keramika“ darbuotojai, gyventojas Henrikas Šimkus, anksčiau vadovavęs dabar jau neveikiančiai kvartalo gyvenamųjų namų savininkų bendrijai.

Pastatė ir užmiršo

Sostinės Antakalnio seniūnijai priklausančio individualių namų kvartalo Dvarčionyse gyventojams vanduo tiekiamas centralizuotai pagal laikinąsias individualias sutartis su keturių savivaldybių valdomos UAB „Vilniaus vandenys“ tiekimo sutartis.

Vanduo gyventojams tiekiamas 2 kilometrų ilgio vandentiekiu, o nuotekos surenkamos 1,5 kilometro kanalizacijos vamzdžiais. Šią kvartalo infrastruktūros dalį įrengė kitados dar klestėjusi didžiausia Baltijos valstybėse keraminių ir akmens masės plytelių gamintoja AB „Dvarčionių keramika“.

Pasak H. Šimkaus, „Dvarčionių keramikos“ ir gyventojų bendrijos pastangomis buvo sukurta infrastruktūra. Vėliau elektros, dujotiekio, ryšių tinklus perėmė atitinkamų paslaugų bendrovės, kelius – Vilniaus miesto savivaldybė, tačiau vandentiekio savininkė taip ir liko „Dvarčionių keramika“, kuri nebenori rūpintis vandentiekio tinklu ir neturi lėšų jo priežiūrai, nes vartotojai moka ne jai, o vandens tiekėjai.

Jau du dešimtmečius, nuo 1996-ųjų, gyventojai ragina šią bendrovę perduoti vandentiekio tinklus vandenį jiems tiekiančiai bendrovei „Vilniaus vandenys“, bet derybos lieka be rezultatų. Nebe pirmus metus finansinių bėdų draskoma plytelių gamintoja dabar sutiktų gyventojus aprūpinančius tinklus parduoti vandens tiekimo įmonei tik už balansinę vertę.

H. Šimkaus teigimu, patiems gyventojams siūlyta tinklus už tokią pat vertę išsipirkti. Dar 1998 metais jiems esą pranešta, kad ši nuosavybė galėtų būti jiems parduota už 670 tūkst. litų (beveik 195 tūkst. eurų) – esą tiek kainavę tinklus įrengti. Be to, vėliau iš gyventojų pareikalauta sumokėti 45 tūkst. litų (13 tūkst. eurų), dar vėliau – jau 177 tūkst. litų (51 tūkst. eurų) už tinklo remonto darbus, ir vis grasinta nutraukti vandens tiekimą.

„Kiekvieną kartą sumos vis auga. Vandeniu dar galime naudotis, – raminasi pašnekovas, – bet negalime įsirengti skaitiklių daržams laistyti ir gyvename nuolatinėje baimėje – įvykus avarijai tinkluose, „Dvarčionių keramika“ jų netvarkys, o „Vilniaus vandenų“ avarinė tarnyba mūsų nepripažįsta klientais, nes esą negali kištis į svetimą nuosavybę. To negali daryti ir bendrija“, – dėstė H. Šimkus.

Pinigus gauna vandens tiekėjas

Gyventojai už tinklo priežiūrą ir remontą moka ne tinklo savininkei, o vandens tiekėjai bendrovei „Vilniaus vandenys“, kaskart atsiskaitydami už sunaudotą vandenį. Mat tinklo eksploatavimo išlaidos yra sudedamoji geriamojo vandens tarifo dalis.

Valstybė kainų ir energetikos kontrolės komisija „Lietuvos žinias“ informavo, kad Vilniaus individualių namų savininkai už geriamojo vandens kubą moka 1,55 euro (su PVM), o tie, kuriems skaitiklius yra įrengęs vandens tiekėjas – 2,64 euro.

Į šią sumą įeina 2,6 cento (be PVM) arba 3,15 cento (su PVM) už vandentiekio eksploatavimo bei nuotekų tvarkymo paslaugas.

Taigi namo, per mėnesį sunaudojančio 10 kubinių metrų vien geriamojo vandens, savininkas per mėnesį už pastarąsias paslaugas sumoka apie 32 centus. Tačiau kai tokių namų yra apie šimtą ir mokama dešimtmečius, susidaro nemenkos sumelės, kurių neatsisako priimti „Vilniaus vandenys“, nors ir „nepripažįsta klientų“. Nemokėti šios tarifo dalies tiekėjui vartotojas negali.

Reikia tik gyventojams

Du dešimtmečius vykstant deryboms tarp „Vilniaus vandenų“ ir „Dvarčionių keramikos“, vis grįžtama prie pradinio taško. Savininkė nenori perduoti turto už simbolinę kainą ir siekia, kad už jį būtų sumokėta balansine verte. Jos įrengtas vandentiekis paliktas likimo valiai, neprižiūrimas, be to, yra laikomas nebaigta statyba.

„Vilniaus vandenys“ tinklą lyg ir sutiktų perimti, tačiau tik su sąlyga, jei būtų ištaisyti nemenki defektai, nustatyti atliekant kelis auditus. Be to, ir „Dvarčionių keramikos“ reikalaujama kaina, savivaldybių valdomos įmonės įsitikinimu, būtų per didelė.

Dar 1999 metais tarsi buvo rastas kompromisas: Vilniaus miesto savivaldybė „Dvarčionių keramikai“ perduotų katilinę, o mainais perimtų vandentiekį. Taip ir nutrūko derybos.

Reorganizuojamai ir jau keletą metų nieko negaminančiai, tik prekiaujančiai produkcijos likučiais „Dvarčionių keramikai“ atsisakyti turto, rodos, neverta, nes būdamas bendrovės turto balanse jis atitolina neišvengiamą bankrotą.

Kreditų valdymo UAB „Creditinfo Lietuva“ duomenimis, šios bendrovės ekonomikos būklė ir kreditingumo rodikliai yra itin menki, o nuo bankroto galbūt sulaiko tai, kad nėra susikaupusių skolų „Sodrai“, kuri paprastai būna pirmoji įsiskolinusių bendrovių bankroto iniciatorė.

Kol privati bendrovė ir kelių savivaldybių valdoma įmonė nesusikalba, gyventojai niekam nerūpi, jie privalo laiku mokėti už vandenį visą Kainų komisijos nustatytą tarifą, kuriuo naudojasi paslaugų jiems nesuteikianti įmonė, ir laukia bet kokios avarijos tinkluose, o ji reikštų tik viena – XXI amžiaus Lietuvoje likti be geriamojo vandens.

Ne vieni tokie

Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas Bronius Miežutavičius pripažino, kad žinybiniai vandentiekio ir nuotekų tinklai yra nemažas rūpestis vandens teikimo įmonėms. Tokių vandens tinklų valdytojų Lietuvoje tebėra apie 300, jie sudaro apie 5 proc. bendro vandentiekio tinklo. Pasak jo, daugiausia jų, visiškai nugyventų ir reikalaujančių didžiulių investicijų, yra likę kaimo vietovėse nuo tų laikų, kai dar gyvavo kolūkiai.

„Nemažai panašių neprižiūrimų vandentiekio atkarpų kaip Dvarčionyse yra ir didžiuosiuose miestuose, – pasakojo jis. – Jie laipsniškai perduodami profesionalioms vandentvarkos įmonėms. Tokių tinklo gabaliukų savininkai vandens rinkoje nė nedalyvauja, o vis randa būdų, kaip iš to išpešti sau bent kiek naudos.“ Daug buvusių žinybinių vandens tinklų valdytojų šį turtą seniai tvarkingai perdavė profesionalioms vandens tiekimo įmonėms. „Tačiau tikru gyventojų rūpesčiu anksčiau ar vėliau tampa žinybiniai tinklai, kurių savininkas neperduoda, bet ir nesirūpinama. Jie iš tiesų anksčiau ar vėliau tampa didžiuliu pavojumi“, – perspėjo B. Miežutavičius.

Sutiktų perimti kaip turtinį įnašą

UAB „Vilniaus vandenys“ teigia, kad techniškai sutvarkytus, inventorizuotus ir teisiškai registruotus vandentiekio ir nuotekų tinklus, esančius Davarčionyse, tikslinga perduoti Vilniaus miesto savivaldybei, o jos savivaldybės taryba savo sprendimu juos perduotų „Vilniaus vandenų“ nuosavybėn kaip savivaldybės turtinį įnašą.

„Vilniaus vandenų“ atstovė Rūta Mackevičiūtė „Lietuvos žinioms“ pranešė, kad „perimdama vandentiekio ir nuotekų tinklus, bendrovė prisiimtų visas problemas ir veiksmus, reikalingus šių tinklų eksploatavimui ir kontrolei“. Tačiau kada tai galėtų nutikti, nežinia.

Derybos dėl 2 kilometrų ilgio vandentiekio tinklo atkarpėlės jau pergyveno 14 sostinės merų, ir, matyt, istorija tęsis iki pat rimtos avarijos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"