TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Dvi nuomonės dėl atliekų tvarkymo

2014 06 14 6:00
Šiuo metu savivaldybių atsakomybė už užduočių neįgyvendinimą įstatymais nenustatyta. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Ketvirtadienį Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje svarstant Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas išsiskyrė savivaldybių ir Aplinkos ministerijos pozicijos. Nors savivaldos ir valstybės atstovai sutaria, kad atliekų tvarkymo sistemos pertvarka stringa, jie siūlo skirtingus būdus, kaip taisyti padėtį.

Lietuva įsipareigojusi įvykdyti Europos Sąjungos (ES) nustatytas atliekų tvarkymo užduotis. Savivaldybėms šioms pareigoms atlikti skirta nemaža dalis ES ir valstybės biudžeto lėšų, tačiau, ministerijos nuomone, jų pastangos įvykdyti nustatytus reikalavimus yra nepakankamos.

Seimui teikiamos įstatymo pataisos numato didesnę savivaldybių atsakomybę bei ekonomines sankcijas už atliekų tvarkymo užduočių nevykdymą. Be to, siekiant efektyvesnio darbo, į regioninių atliekų tvarkymo centrų (RATC) valdymo organus ketinama deleguoti valstybės ir visuomeninių organizacijų atstovus.

Baudos - prevencijai

Lietuvos savivaldybių asociacijos Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, Utenos rajono meras Alvydas Katinas pripažįsta Aplinkos ministerijos kritiką, kad savivaldybės nesusidoroja su komunalinių atliekų tvarkymo užduotimis ir, nors turėjo paskirtų ES lėšų investicijoms, jų laiku nepanaudojo. Tačiau dėl to visą kaltę suversti tik savivaldybėms, jo nuomone, nėra teisinga. Pasak A. Katino, savivaldybėms vykdyti numatytas užduotis kartais trukdo netobuli įstatymai.

„Štai Utenos rajone negalėjome įgyvendinti dumblo apdorojimo įrenginių projekto, nes konkurso rezultatai buvo apskusti. Kelerius metus dvi privačios bendrovės gaišo teismuose. Savivaldybė viską padarė teisėtai ir laiku, tačiau kol teismas nagrinėjo bylas, baigėsi ES finansavimo laikotarpis ir 20 mln. litų ES paramos prarasta. Kiek kartų kreipėmės, kad būtų pataisytas Viešųjų pirkimų įstatymas. Kiek kartų pats asmeniškai važiavau pas premjerą, ministrus, nieko nepešėme. Ir kuo viskas baigėsi? Teikiamos Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos numato vienintelę išeitį – baudas savivaldybėms“, - stebėjosi meras.

Utenos rajono savivaldybei, pasak A. Katino, jau metus nepavyksta pasirašyti sutarties su pakuočių gamintojų ir importuotojų organizacijomis, kad šios skirtų 400 tūkst. litų šiukšlių konteineriams įsigyti. „Nors Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas įpareigoja, tokios draugystės sutarties pasirašyti nepavyksta. Kokia siūloma išeitis? 20 tūkst. litų bauda savivaldybei - už reikalavimo sudaryti sutartis su gamintojais ir importuotojais nevykdymą“, - piktinosi A. Katinas.

Aplinkos viceministras Almantas Petkus primena ankstesnį Valstybinį atliekų tvarkymo planą - šis numatė, kad gyventojų prieinamumas prie atliekų tvarkymo sistemos savivaldybėse 2009 metais turėjo siekti 95 procentus. Tačiau 2010 metais kai kuriose savivaldybėse šis rodiklis siekė tik 70-80 procentų.

„Savivaldybėms dėl to negalima taikyti jokių poveikio priemonių. Manau, kad nė vienai savivaldybei ir toliau nereikės jokių baudų mokėti, tačiau galimybė jas skirti bus puiki prevencinė priemonė. Savivaldybės visus darbus padarys laiku, nes žinos, kad nepadarius teks mokėti pinigus“, - mano A. Petkus.

Pagal teikiamas pataisas baudos savivaldybėms už užduočių nevykdymą siektų nuo 20 iki 100 tūkst. litų. Šiuo metu savivaldybių atsakomybė už užduočių neįgyvendinimą įstatymais nenustatyta.

Bijo tiesioginio valdymo

Įstatymo projektu siūloma suteikti įgaliojimus Aplinkos ministerijai deleguoti kandidatus į komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių (RATC) kolegialius valdymo organus: 4 narius - iš Aplinkos ministerijos, 2 – iš ministerijos ar jai pavaldžių institucijų, 1 narį - iš ūkio subjektų ir 1 - iš nevyriausybinių aplinkosaugos organizacijų.

A. Katinas nesupranta, kodėl dabartinė RATC valdymo struktūra netinka. „Įvardijamos 3 savivaldybės, kurios turi problemų, bet šalyje savivaldybių 60. Kodėl dėl tų 3-ijų savivaldybių specifinių problemų reikia visose 60-yje keisti RATC valdymą?“ – klausė A. Katinas.

Pasak jo, RATC įvairiose savivaldybėse valdomi nevienodai. Klaipėdoje didžiausią akcijų dalį valdo Klaipėdos miesto savivaldybė, o mažesnės regiono savivaldybės turi mažiau kaip po 1 proc. akcijų, dalis akcijų priklauso privačiai įmonei. Tuo metu Utenos RATC akcijų dalys daugmaž po lygiai paskirstytos 6-ioms savivaldybėms steigėjoms.

„Valstybės administracinė kontrolė ir priežiūra pakeičiama tiesioginiu valdymu. Tris savivaldybės atstovus iš RATC valdybos išstums ir į jų vietą inkorporuos ministerijos biurokratus“, - stebėjosi A. Katinas.

Nepanaudojo ES paramos

A. Petkaus nuomone, problemų turi visi regioniniai atliekų tvarkymo centrai, nesugebėję laiku panaudoti 2007-2013 metų finansinio laikotarpio ES lėšų. „Trejus metus šie centrai pirko mechaninio ir biologinio apdorojimo įrenginių statybas ir rinko operatorius. Atėjusi nauja Aplinkos ministerijos vadovybė pradėjo kas dvi savaites organizuoti susitikimus su centrų vadovais, tikrinti, kaip jie valdo riziką ir užtikrina, kad būtų vykdomi planai. Ir devyni centrai iš dešimties pirkimus įvykdė. Pasirašius sutartis, kelis mėnesius pradėjo vėluoti projektavimo darbai. Vėl rengėme susirinkimus su centrų vadovais ir projektų vykdytojais. Kartu nustatėme grafiką, pagal kurį gamyklų projektavimo darbai turi būti vykdomi. Vėl procesas pajudėjo. Kai ministerija nesikiša - darbai stoja ar vėluoja. Bijome, kad ir vėl nespėsime panaudoti ES paramos“, - pasakojo A. Petkus.

Tai, pasak jo, ir paskatino rengti pataisas, kad RATC valdymo organuose nuolat būtų ministerijos ir visuomenininkų atstovai, išmanantys teisės aktus, suprantantys keliamas užduotis ir galintys padėti savivaldybėms.

A. Petkus sutinka, kad viešieji pirkimai Lietuvoje stringa ir kad dažnai dėl to ne savivaldybės kaltos. „Tačiau ir šioje teisinėje aplinkoje savivaldybės trejus metus nesugebėjo vykdyti minėtų pirkimų, o kai įsikišo ministerija, įrenginiai buvo įsigyti per metus. O juk per šį laiką nei konkursų dalyviai, nei organizatoriai nepasikeitė“, - tvirtino jis.

Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, pasak jo, atliekos tvarkomos pagal principą "teršėjas moka". Tačiau mūsų gyventojų perkamoji galia mažesnė nei europiečių. „Sąvartynams, atliekų rūšiavimo ir apdorojimo gamykloms gauname ES lėšų. Todėl turime kuo efektyviau šią paramą panaudoti, kad už investicijas nereikėtų mokėti Lietuvos gyventojams“, - teigė A. Petkus.

Parengta bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"