TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Dvigubas draudimas: baudžia ir skatina

2010 03 22 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Keliose kompanijose savo sveikatą apsidraudę žmonės nelaimės atveju gauna kelias išmokas. Tačiau savo turtą "dėl šventos ramybės" pas du draudikus apdraudę gyventojai rizikuoja patirti nuostolių ir dar būti apkaltinti sukčiavimu.

Prieš pasirašant žmogui draudimo sutartį dėl turto ar kitokių nuostolių rizikos draudimo, draudikas turėtų pasiteirauti, ar jis nėra kitur apdraudęs tos pačios rizikos. Mat kai kurie gyventojai įsigudrina, pavyzdžiui, nuosavą namą apdrausti dviejose skirtingose draudimo bendrovėse ir tikisi, jog atsitikus nelaimei gaus abiejų kompanijų draudimo išmokas. Kai kurie mano, kad jei sąžiningai mokėjo bendrovėms draudimo įmokas, vadinasi, ir kompensacijos išmoka bus dviguba, taigi jaučiasi lyg ir du kartus saugesni.

Draudikai tokius asmenis vadina sukčiais, neva siekiančiais tik pasipelnyti jų sąskaita. Tačiau, kaip pasakoja žmonės, draudikas retai kada paklausia, ar klientas nėra kitur apdraudęs nuostolių rizikos. Jei vis dėlto pasiteirauja ir išgirsta teigiamą atsakymą, tada pasiūlo turimą seną sutartį nutraukti ir neva geresnėmis sąlygomis sudaryti naują, tik jau su juo, kitu draudiku. Kiek yra žmonių, kurie draudžiasi dėl tų pačių nuostolių rizikos kelis sykius, niekas nežino. Tokie atvejai paaiškėja tuomet, kai tarp draudiko ir draudėjo kyla ginčas dėl išmokos. Draudimo kompanijos šia informacija keičiasi tarpusavyje tik kilus įtarimui.

Dviguba įmoka išmokos nedidina

Draudimo priežiūros komisijos (DPK) narys Darius Andriukaitis LŽ teigė, jog dvigubo draudimo problema nėra aktuali. "Visuomenė nežino, kad Civilinis kodeksas draudžia du kartus vienu metu apdrausti tas draudimo rūšis, kurių nuostolius įmanoma įvertinti pinigais. Dvigubas gyvybės draudimas įmanomas, turto - ne. Nėra žinoma, kaip įmonės siekia išvengti dvigubo draudimo. Draudėjai, nenurodantys draudikams, kad draudžiamą objektą jau yra apsidraudę kitoje kompanijoje, piktnaudžiauja, ir praktikoje tokia situacija įmanoma. Šiuo atveju pažeidžiami civiliniai draudimo įmonės ir žmogaus santykiai. Draudimas skirtas nuostoliams atlyginti, iš jo negalima praturtėti", - dėstė D.Andriukaitis.

Siekdami įmokų pamiršta pareigas

Pašnekovas pripažįsta, kad draudimo kompanijos siekia pelno, todėl dvigubo draudimo klausimas šiam verslui iš dalies nerūpi, kol jis renka įmokas, bet rūpi - kai tenka mokėti išmoką.

"Draudimo bendrovei svarbu sugauti klientą, gauti jo įmokas. Aišku, jai nesinori mokėti išmoką, kurią kitas draudikas jau yra atlyginęs. Todėl žmonės turi žinoti, kad tokiu atveju draudimo kompensacija išmokama viena, ją proporcingai pasidalija draudimo kompanijos. Tačiau kol jos tarpusavyje aiškinasi, išmokos mokėjimas vėluoja", - aiškino DPK narys. Norintiesiems sutaupyti laiko ir nepatirti nuostolių jis pataria nepiktnaudžiauti.

Tomas Nenartavičius, UADB "Ergo Lietuva" Turto draudimo departamento direktorius, LŽ tvirtino, kad dvigubo draudimo atvejų nuostolių draudimo segmente pasitaiko itin retai. "Klientams neapsimoka mokėti dvigubų įmokų už nuostolių draudimą, nes išmoka dėl to nebus didesnė. Tačiau mūsų draudimo bendrovėje yra buvę vienetinių atvejų dėl paprasčiausio žmonių nežinojimo ar užmaršumo, kad objektas jau apdraustas. Pavyzdžiui, klientas pasirašė kredito sutartį, o bankas apdraudė skolon įsigytą turtą. Jo žmona, to nežinodama, turtą apdraudė dar kartą", - pasakojo T.Nenartavičius.

Departamento direktorius pripažino, kad klientui nepranešus, jog tą patį objektą jis jau yra apdraudęs kitose draudimo bendrovėse, draudikas retai kada pats tuo pasidomi.

Skatina sukčiavimą

Kompanijos "BTA Draudimas" generalinis direktorius Tadeušas Podvorskis mano, kad dvigubo draudimo atvejų reguliavimas veikia prastai, todėl neva skatina žmonių sukčiavimą, dvigubą draudimą bandoma nuslėpti. "Tai nėra masinis reiškinys, nes jis labai retai duoda klientui kokios nors naudos. Mes tokį reiškinį vertiname neigiamai, nes čia pasitaiko ir bandymų sukčiauti. Mūsų draudimo kompanija domisi dvigubo draudimo atvejais tiek sudarydama draudimo sutartį, tiek tirdama nutikusį draudžiamąjį įvykį. Kai kuriais atvejais nuostolius dvigubai draudęs asmuo gali būti patraukiamas net baudžiamojon atsakomybėn", - LŽ tvirtino T.Podvorskis.

Pasak jo, jeigu išsiaiškinama, kad klientas tų pačių nuostolių riziką yra apsidraudęs ir kitoje kompanijoje, bet žalos dar nepatyręs, žmogus supažindinamas su galimomis pasekmėmis. "Sužinoję apie dvigubą draudimą po įvykio susisiekiame su kita draudimo bendrove ir tiriame, ar nesama sukčiavimo atvejo. Jeigu sukčiavimo nėra, mes, atsižvelgdami į draudimo rūšį, priimame sprendimą dėl draudimo išmokos mokėjimo, jos mažinimo arba atsisakome ją išmokėti, kaip nustato įstatymai, ir pranešame apie savo sprendimą klientui", - kalbėjo T.Podvorskis.

Tokiais atvejais draudimo sutarties sąlygos arba draudimo kompanijos atsakomybė gali keistis - tai priklauso nuo draudimo rūšies. Pavyzdžiui, kai sudaromas dvigubas privalomasis transporto priemonių draudimas, visą kompensacijos išmoką moka tas draudikas, su kuriuo paskutiniu draudėjas pasirašė sutartį. KASKO ar turto draudimo atveju nuostolių žalos atlyginimas tenka visiems draudimo įmokas gavusiems draudikams - proporcingai pagal sutartas draudimo sumas. "O įvykus nelaimingam atsitikimui visi draudikai, su kurias sudarytos draudimo sutartys, mokės po visą draudimo išmoką", - pridūrė pašnekovas.

Už namą dvigubai nemokės

Namą keliose bendrovėse apsidraudusiam žmogui atsitikus nelaimei bus išmokėta viena draudimo sutartyje numatyta įvertinto turto draudimo suma (pavyzdžiui, draudimo suma, kuri reikalinga pastatui atstatyti), bet ne dviguba ir ne triguba išmoka, nors įmokas jis mokėjo ne vienai draudimo kompanijai. Taip LŽ sakė "Lietuvos draudimo" turto draudimo rizikos vertintoja Audronė Ananevienė. "Pagal Civilinį kodeksą draudikai pasidalys išlaidas proporcingai pagal atitinkamas draudimo sutartis. Tarkim, turtas buvo draustas 50 tūkst. litų sumai bendrovėje A ir 30 tūkst. litų - bendrovėje B. Kilo gaisras ir viskas sudegė. Taigi draudikas A sumokės 62,5 proc. visos sumos, o draudikas B - likusią dalį", - aiškino turto draudimo rizikos vertintoja.

Sveikatą draudžia kelis kartus

A.Ananevienė pažymėjo, kad dažniausiai dvigubu draudimu naudojasi žmonės, pasirenkantys draudimą nuo nelaimingų atsitikimų. "Jei, pavyzdžiui, lūžta ranka, klientas gauna išmokas iš visų draudikų, su kuriais sudarė sutartį, nes draudimo sumą draudėjas įvardija pats ir išmoką gauna pagal nustatytą žalos dydį", - pabrėžė ji.

Kiek kitaip, pasak A.Ananevienės, dvigubas draudimas veikia, kai kalbama apie nuostolių draudimą ir gydymo išlaidas užsienyje (prireikus sumokėti už vaistus, padengti ligoninės išlaidas ir pan.).

"Didžiausias tokio dvigubo draudimo pranašumas yra tas, kad kelionės laikotarpiu įvykus nelaimingam atsitikimui ar žmogui dėl ūmios ligos atsidūrus ligoninėje, jo išlaidos gali gerokai viršyti pasirinktą draudimo sumą. Tokiu atveju draudikai proporcingai dalijasi išlaidas ir padengia jas visas", - atskleidė "Lietuvos draudimo" atstovė.

Kaip teigė Aistė Rudžinskytė, AB "Ergo Lietuva gyvybės draudimas" Draudimo departamento direktorė, draudimo veiklą apibrėžiančiuose teisės aktuose nėra numatyta dvigubo draudimo ribojimų, jei tokios draudimo sutartys atitinka kliento poreikius. "Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, gyvybės draudimo ar draudimo nuo nelaimingų atsitikimų paslaugą klientas gali įsigyti keliose draudimo bendrovėse. Atsitikus draudžiamajam įvykiui kiekviena draudimo bendrovė privalo vykdyti savo įsipareigojimus, kitaip nei nuostolių draudimo atveju, nesidalydama išmokų sumos. Atskirų draudimo įmonių draudimo produktai dažnai yra skirtingi. Gali būti, kad vienoje bendrovėje klientas sudaro kaupiamojo gyvybės draudimo sutartį su garantuota išmoka, kitoje - investicinio draudimo sutartį. Taigi žmonių sprendimas apsidrausti skirtingose draudimo bendrovėse - suprantamas dalykas. Tai jie daro norėdami paskirstyti riziką arba tiesiog platesnės ir didesnės draudimo apsaugos", - sakė A.Rudžinskytė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"