TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Dviračių stovai nutrūkusiame take

2010 08 16 0:00
Gedimino prospekte, greta Seimo, atsirado vienas iš dvidešimties neseniai Vilniuje įrengtų dviračių stovų.
LŽ archyvo nuotrauka

Valdininkai džiaugiasi naujais Vilniaus gatvėse įrengtais dviračių stovais, o dviratininkai mato ir projekto trūkumų.

Sostinės Gedimino prospekte, greta Seimo, praeivių dėmesį ėmė traukti blizganti metalo konstrukcija. Modernaus meno skulptūrą primenantis vamzdžio zigzagas - tik vienas iš dvidešimties neseniai mieste įrengtų dviračių stovų.

Kaip LŽ sakė VšĮ Vilniečių užimtumo skatinimo agentūros projektų vadovas Rokas Germanavičius, šie stovai yra dviračių stovėjimo sistemos "Veloparkas" dalis. "Tai pirmoji tokia sistema Vilniuje. Mūsų rengtą konkursą laimėjusi "Euroweld Group" pagamino stovus, o savivaldybės įmonė "Grinda" juos įrengė", - pasakojo R.Germanavičius. Šiam projektui 25 tūkst. litų skyrė prekybos tinklas "Rimi Lietuva".

"Naujų stovų vietos parinktos pagal esamus dviračių takus ir žmonių susibūrimo vietas", - LŽ aiškino Alvydas Karalius, savivaldybės įmonės "Vilniaus planas" Geografinių informacinių sistemų skyriaus vedėjas.

Permainos dviračių fronte

Naujo tipo dešimties vietų stovas skirtas atremtam dviračio rėmui prilaikyti. R.Germanavičius sakė, jog planuojant juos buvo atsižvelgta į Europos dviratininkų sąjungos rekomendacijas ir Lietuvos dviratininkų bendrijos prašymą padidinti tarpus tarp stovų, kad nekliūtų pedalai ir grandinės.

"Veloparkas" - pirmasis projekto "Dviračių eismo infrastruktūros plėtojimas Vilniaus mieste" etapas. Įgyvendinant šį projektą ketinama sutvarkyti susisiekimo dviračiais infrastruktūrą. "Sostinėje dar nėra užtektinai dviračių takų arba jie blogai pažymėti, dviratininkams trūksta poilsio aikštelių", - problemas, kurias būtina pašalinti, įvardijo R.Germanavičius. Pasak jo, patys dviratininkai teigiamai įvertino "Veloparką". "Sulaukėme daug gerų atsiliepimų, todėl manome, kad tinklą reikėtų plėsti du ar tris kartus", - kalbėjo R.Germanavičius. Naujų stovų, kaip planuojama, turėtų atsirasti prie mokyklų ir kolegijų.

A.Karalius LŽ pasakojo, kad dar reikia investicijų ne tik dviračių infrastruktūrai Vilniaus centre sutvarkyti, bet būtina sureguliuoti ir dviračių žymėjimą, surasti jiems prirakinti patogių vietų. Taip pat esą privalu gerinti dviratininkų saugumą - pasirūpinti eismo ir greičio ribojimu.

Dviratininkai skeptiški

Lietuvos dviratininkų bendrijos (LDB) tarybos narys Eduardas Kriščiūnas apgailestavo, kad rengdami ir diegdami projektą savivaldybės valdininkai nesikonsultavo su dviratininkų bendruomene. Jo nuomone, šis projektas ne itin reikalingas, nes sostinėje ir taip pakanka vietų dviračiui prirakinti. "Ir patys naujieji stovai netobuli - galėtų turėti didesnius tarpus dviračiams statyti. Vietos jiems parinktos irgi ne patogiausios: toli nuo vaizdo kamerų, o kai kur - prie pat gatvės, todėl trukdo pėstiesiems, - vardijo trūkumus E.Kriščiūnas. - Kartais reikėjo visai nedaug: antai prie Salomėjos Nėries gimnazijos stovai įrengti prie pat gatvės - kliudo pėstiesiems, o būtų užtekę juos patraukti prie pastato sienos."

Sutrūkęs tinklas

E.Kriščiūno galva, pirmiausia derėtų sutvarkyti dviračių takus. "Poilsio aikštelių nereikia. Svarbiausia, kad dviračių takai nesijungia į tinklą. Pažiūrėkit į žemėlapį - pasiekti Vilniaus centrą dviračiu nėra kaip, nebent iš Antakalnio", - dėstė pašnekovas. Be to, pasak jo, dviratininkams trūksta susisiekimo su naujais rajonais. Dviračio takų įrengimo vietos taip pat kritikuojamos: esą jais ne taip patogu važiuoti kaip gatve, kurioje, paradoksalu, mažiau trukdo šviesoforai.

Vis dėlto LDB tarybos narys mano, kad projektas, nors ir nusipelnė kritikos, pavyko geriau nei tikėtasi. Jis dabartiniu rezultatu yra patenkintas. "Atrodo kur kas geriau nei projekte. Svarbu, kad stovai įrengti ten, kur žmonės nori palikti dviračius", - pabrėžė LDB atstovas.

E.Kriščiūno žodžiais, visų problemų esmė ta, kad projektą kūrė ne dviratininkai: "Su tais, su kuriais kalbėjomės, dviračio arba neturi, arba įsigijo neseniai, todėl jie dviratininkų problemų ir nesupranta."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"