TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Dvišalės sutartys - uostininkų sąžiningumo testas

2011 09 30 0:00
Pastaruosius dvejus metus Klaipėdos uosto apyvarta didėjo sparčiausiai regione.
LŽ archyvo nuotrauka

Klaipėdos uoste diegiama valstybės santykių su žemės naudotojais naujovė - dvišalės sutartys dėl investicijų - reikalauja, kad įmonės atliktų verslo išpažintį. Popierius, žinoma, iškenčia viską, net pagražintus ar neteisingus duomenis arba utopines prognozes.

Pernai gruodį uosto generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo pristatyta idėja dėl investicijų rizikos dalybų dar netapo kūnu, bet po diskusijų sukurtas jos skeletas jau turi aiškius kontūrus. Iš pradžių kilęs nuožmus pasipriešinimas dėl projekto turinio pamažu išsikvėpė. Direkcijos specialistai tekstą trumpino ir tikslino, o kompanijos įžvelgė galinčios išpešti naudos iš paraleliai vykdomų ir kartu baigiamų darbų, o ypač - iš valstybės netesėtų statybos pažadų, kaip dažniausiai ir nutinka.

Reikalauja garantijų

Iki šiol įmonės uoste dirbo pagal žemės nuomos sutarties sąlygas, kurios numato skirtingus mokesčių koeficientus. Patobulintoms teritorijoms ir pagilintoms krantinėms taikoma didesnė nuomos kaina, o už netvarkytus ar nutolusius nuo laivų stovėjimo vietos žemės sklypus reikia mokėti mažiau. Investicijų efektyvumą 2006 metais yra tikrinusi Valstybės kontrolė, kuri tąkart konstatavo, kad uosto turimos 35 mln. tonų krovos galimybės išnaudojamas tik 60 procentų. Bet nuo to laiko uoste vyko daug įvairiausių permainų ir krova prie šios ribos priartėjo. Artimiausio penkmečio orientyras - 50 mln. tonų.

Uosto vadovybė, tarsi reaguodama į tas senstelėjusias Valstybės kontrolės išvadas, kad lėšos ne visada investuojamos tikslingai ir pagrįstai, susirūpino, jog žemės sutartis neužtikrina valstybės investicijų grąžos. Paprastai įmonės į kranto terminalus ir sandėlius investuoja gerokai daugiau nei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) į krantines ar geležinkelius.

Antai krovos kompanijų asociacija suskaičiavo, kad valstybė šiemet investuos 190 mln. litų, o privačios įmonės - per 230 mln. litų.

Tačiau, žinoma, per pastarojo dešimtmečio istoriją tikrai pasitaikė pora atvejų, kai krantinėms statyti išleisti pinigai planuotos naudos nedavė. Vienu atveju teritorija perleista nekilnojamojo turto plėtojimo bendrovei "Memelio miestas" ir už ją KVJUD jau kelerius metus negauna žemės mokesčio - maždaug 300 tūkst. litų per metus. Kitu atveju krantinė rekonstruota bendrovei "Klaipėdos hidrotechnika", kuri bankrutuoja, o sutartis su ja nutraukta. Tačiau tai tėra menkas deguto šaukštas ir jis nesudaro nė procento visų valstybės investicijų į uostą.

E.Gentvilas siekė, kad kompanijos dirbtų pagal dvišales sutartis jau nuo liepos 1 dienos ir šios galiotų jau šių metų investicijoms. Bet vasarą įmonės nespėjo išanalizuoti atnaujinto projekto ir pateikti pastabų, o KVJUD - pagal jas patobulinti sutarties priedų. Paraiškos buvo renkamos visą rugsėjį. Todėl aiškėja, kad sutartys bus taikomos ateinančių metų planams.

Pateikė beveik visi

Pasak KVJUD atstovės Gedos Mikaločienės, kitą savaitę turėtų rinktis komisija, sudaryta iš direkcijos, Susisiekimo ministerijos ir nepriklausomų ekspertų, kuri svarstys investicinių paraiškų ekonominį pagrįstumą. Kompanijų atstovai aptarime nedalyvaus. Jeigu bus nuspręsta, kad argumentai, kodėl reikia valstybės investicijų, yra rimti, bus siūloma pasirašyti sutartį. Šis principas galios tik tiems pasiūlymams, kurie viršija 2 mln. litų.

Pasak G.Mikaločienės, paraiškas pateikė beveik visi uosto žemės nuomininkai. Bendra prašymų suma siekia 700 mln. litų. Tai maždaug tiek pat, kiek ir numatyta KVJUD 2012-2014 metų investicijų programoje kartu su išlaidomis uostui gilinti.

Per pastaruosius dvejus metus Klaipėdos uosto apyvarta didėjo sparčiausiai regione, iš dalies todėl, kad KVJUD uostą pagilino, o privačios įmonės pasistatė terminalų, prisipirko krovos technikos ir su klientais dirba lanksčiai, taikydamos mažas kainas. Spaudžiami įsipareigoti dar stipriau ir dar atsakingiau tvarkytis verslininkai sako norintys būti tikri, kad patenkinusi įmonės paraišką KVJUD terminų taip pat laikysis. Iki šiol valstybės investicinių projektų vėlavimai ir darbų atidėliojimai buvo aiškinami bylinėjimosi su nepatenkintais konkursų dalyviais procesais, užsienio rangovų nemokėjimu dirbti Lietuvoje, projektų pakeitimais ar orų sąlygomis. Pagal KVJUD reikalavimą investicijų paraiškoje būtina pateikti pastarųjų 5 metų įmonės finansinius duomenis, 10 metų veiklos prognozes ir laisvos formos sąžiningumo deklaraciją. Tačiau komisijai bus tikrai nelengva patikrinti, ar nurodomi duomenys teisingi, o prognozės - pagrįstos, nes privačių uosto kompanijų duomenis saugo komercinės paslapties teisė, o rinkos tendencijos yra nestabilios.

"Klaipėdos nafta" gudrauja

Tarp uosto žemės nuomininkų yra ir dvi valstybinės bendrovės, kurios privalo būti peršviečiamos kaip stiklas. Tai "Smiltynės perkėla" ir "Klaipėdos nafta", atsakinga už suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos parengiamuosius darbus.

"Smiltynės perkėla" šiemet Senosios perkėlos vietą įkurdino prie KVJUD rekonstruotos 26 krantinės, kuriai atnaujinti buvo išleista 1,5 mln. litų. Bendrovės ekonomikos ir finansų direktorius Tomas Masys LŽ teigė, kad paraiškos naujoms uosto investicijoms neteikė. Nors "Smiltynės perkėla" numato į pastatą krante investuoti maždaug 3 mln. litų, tačiau prašyti iš uosto direkcijos didesnių nei 2 mln. litų lėšų neketinama.

Energetikos ministerija, valdanti 70,63 proc. "Klaipėdos naftos" akcijų, strateginių valstybės užduočių dar neturėtų įtraukti į KVJUD pateiktą paraišką, nes techniškai dar nėra apibrėžta suskystintų dujų terminalo teritorija ir neaišku, kiek ir kam valstybės pinigų reikės. Sutarties turinys turėtų suktis tik apie naftos terminalo infrastruktūros naujus parametrus. Tačiau iš įmonės atstovų nepavyko nieko tikro apie tai sužinoti.

Paklaustas apie paraišką bendrovės finansų direktorius Mantas Bartuška LŽ sakė neįgaliotas apie tai pasakoti ir nukreipė atsakingo kalbėtojo link. Nors "Klaipėdos naftai" viešųjų ryšių srityje talkina didelė privati agentūra, atstovė spaudai perdavė generalinio direktoriaus Roko Masiulio poziciją, kad į pateiktus klausimus įmonė visai neatsakys. "Apsisprendėme šio etapo nekomentuoti. Kai bus komisijos išvados dėl paraiškos, tuomet ir pateiksime informaciją", - pranešė Indrė Milinienė.

Gali būti, kad toks santūrumas įmonę kausto dėl paraiškoje pateiktos netikslios ar net klaidinančios informacijos apie jos naudą valstybei. Jau ne kartą rašyta, kad šiemet vykę du "Klaipėdos naftos" akcininkų susirinkimai sukėlė didžiulį smulkiųjų akcininkų nepasitenkinimą: pirmą kartą - dėl nesvarstytų finansinių klausimų, antrą kartą - dėl nepaskirstytų dividendų. O KVJUD pateiktosios paraiškos priede, kurį, LŽ šaltinių duomenimis, rengė įmonės finansų direktorius M.Bartuška, dividendų, tenkančių valstybei už 2010 metus, grafoje įrašyta 11 mln. 583 tūkst. litų suma. Kadangi ji priskirta prie kitų valstybės jau gautų išmokų, tai perša mintį, kad padaryta klaida arba įmonės vadovybė vykdo visuomenės mulkinimo politiką. Ir jeigu paaiškėtų, kad valstybei dividendai tikrai išmokėti, o smulkiesiems akcininkams - ne, tai toks uosto įmonės elgesys būtų ne tik nesąžiningas, bet ir gresiantis jai teisiniais nemalonumais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"