TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Dviženklis investicijų augimas

2013 10 14 6:00
Investicijos į naujus pastatus ir statinius pastaraisiais metais augo įspūdingu tempu. Erlendo Bartulio nuotrauka

Kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamintojų investicijos į statybas augo dešimtimis kartų. Šio sektoriaus dalyviai keliasi į naujas rinkas ir plečia veiklos sritis, o aktyviausiems jų žadamas tolesnis augimo spurtas.

Nors apie itin ryškius pokyčius rinkoje kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamintojai neužsimena, pastaraisiais metais jų investicijos į pastatus ir statinius augo įspūdingu tempu.

Statistikos departamento turimais duomenimis, investicijos į naujus pastatus ir statinius išaugo 12 kartų - nuo 432 tūkst. litų 2010 metais iki 5,5 mln. litų 2011-aisiais. Bendros investicijos įsigyjant senus pastatus ir statinius padidėjo beveik 30 kartų - nuo 513 tūkst. litų 2010 metais iki 15 mln. litų 2011 metais. Tiesa, šiuo laikotarpiu beveik 88 proc., iki 122 tūkst. litų, sumažėjo bendros investicijos į žemę.

Proveržis - ne trumpalaikis

Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos „Linpra“ direktorius ir viceprezidentas Henrikas Mykolaitis pažymėjo, kad šio segmento pagyvėjimas iš esmės jaučiamas dėl pasibaigusios krizės. „Įmonės jaučia, kad rinkos atsigauna, todėl po kelerių metų pertraukos vėl investuoja. Mūsų potencialas, kuris visą laiką buvo ir yra, dabar gali būti lengviau realizuojamas. Įmonės mato perspektyvą ir investuoja“, - LŽ sakė jis.

Pašnekovas įsitikinęs, kad 2010-2011 metais pasireiškęs investicijų proveržis nėra trumpalaikis. Įmonių augimas, anot jo, glaudžiai susijęs su jų aktyvumu, todėl ir ateityje sparčiausiai augti seksis aktyviausioms įmonėms. Dalis jų sugebėjo plėstis net krizės metais. „Aišku, globaliu mastu nėra taip, kad perspektyva visiškai šviesi, be debesėlio, tačiau tendencijos išties teigiamos“, - patikino H.Mykolaitis.

Turi pakankamai specialistų

Ūkio ministerija nurodė, kad investicijų augimą šiame sektoriuje lėmė keletas veiksnių: sektoriaus plėtra ir tinkamas laikas investuoti, atsigaunanti ekonomika, paskatos investicijoms ir kai kurie šiam sektoriui palankūs Vyriausybės sprendimai, pavyzdžiui, dėl saulės energetikos plėtros. Įtakos turėjo ir kiti investicinės aplinkos pranašumai, tokie kaip išplėtota informacijos ir ryšių technologijų (IRT) infrastruktūra, aukštos kvalifikacijos žmonės.

„Vykdant aukštos kvalifikacijos darbuotojų reikalaujančio verslo plėtrą, darbuotojų kompetencija yra vienas svarbiausių kriterijų. Lietuva pirmauja pasaulyje pagal žmonių raštingumą, taip pat yra viena iš pirmaujančių šalių ES pagal aukštąjį mokslą baigusių žmonių dalį. Be to, Lietuva yra penkta ES pagal užsienio kalbų mokėjimą“, - teigiama LŽ pateiktame Ūkio ministerijos atsakyme.

Pažymėtina, kad įmonės, veikiančios kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos segmente, neretai vykdo mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) projektus ir turi galimybę pasinaudoti pelno mokesčio lengvata tokiems projektams. „Todėl tikėtina, kad ateityje materialinės investicijos į šį sektorių galėtų didėti“, - nurodė Ūkio ministerija.

Plečia veiklos sritį

Statistikų surinktiems duomenims įtakos galėjo turėti įrašytų kompaktinių diskų gamybą šalyje vykdančios bendrovės "BRD" įgyvendintas projektas. Pagal jį Vilniuje 2011 metais buvo įkurtas pirmasis Baltijos šalyse ir vienas moderniausių Europoje "Blu-ray Disc“ gamybos centras. Investicijos į gamybą siekė 8,3 mln. litų, 50 proc. šios sumos sudarė ES paramos lėšos.

Planšetinius kompiuterius gaminanti ir du prekės ženklus - eSTAR ir TVSTAR - valdanti bendrovė „Mikrovisata“ pastaruoju metu taip pat plėtėsi ir investavo į patalpas. „ Siekdama mažinti gamybos sąnaudas ir pateikti rinkai konkurencingus bei visiems prieinamus produktus, „Mikrovisata“ jų surinkimą vykdo ne Lietuvoje. Didžiausią iššūkį matome produktų dizaino bei programinės įrangos srityje, todėl nuo šių metų rugsėjo išplėtėme administracines patalpas, kurios skirtos produktų dizaino specialistams bei programinės įrangos inžinieriams“, - sakė „Mikrovisata“ generalinis direktorius Mindaugas Anilionis.

Jo teigimu, planšetinių kompiuterių rinka šiemet, palyginti su praėjusiais metais, augo maždaug 30 procentų. Panašios tendencijos pastebimos ir eksporto rinkose. Todėl šiuo metu bendrovė siekia išplėsti eksporto geografiją ir dalyvauja parodose Afrikos ir Azijos šalyse. Kol kas didžioji dalis bendrovės prekės ženklais pažymėtos produkcijos eksportuojama į ES šalis.

Atranda eksporto rinkas

Bendrovės „Valsena“, užsiimančios aparatinės ir programinės įrangos projektavimu bei gamyba, savininkas Vytautas Bartkevičius pažymėjo, kad investuoti į naujus pastatus daugiau suinteresuotos tos gamybos įmonės, kurioms reikalingi įvairūs įrenginiai bei staklės. Tuo tarpu „Valsena“, nors ir plėtusi eksporto rinkas, pastaraisiais metais nemato poreikio investuoti į naujas statybas. Pastarąjį kartą bendrovė patalpas plėtė maždaug prieš dešimtmetį.

„Mums pakanka tų patalpų, kurias įsigijome ir įrengėme maždaug 2002 metais. Esame daugiau projektuotojai nei gamybininkai - produktus pagal mūsų pateiktą dokumentaciją gamina kitos įmonės, o tada mes atliekame galutinį darbą: testuojame ir atiduodame jį“, - paaiškino V.Bartkevičius. 17 metų veikianti bendrovė, ilgą laiką prekiavusi savo gaminiais vietos rinkoje, prieš porą metų ėmėsi eksporto į Ispaniją, Rusiją, Kazachstaną, Slovėniją. V.Bartkevičiaus teigimu, pastarieji metai šiame sektoriuje nebuvo išskirtiniai, todėl nėra minčių apie plėtrą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"