TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Dvokia ne atliekų nuodai, o jų tvarkytojų interesai

2011 01 24 0:00
Vandens nuotekų valymo įrenginiai toli skleidžia dvoką.
LŽ archyvo nuotrauka

Didele problema Lietuvoje jau tampa ne vien tik nuotekų dumblas, bet ir kitos bioskaidžios atliekos, kurios dabar išvežamos į sąvartynus, nepaisant ES teisinių normų.

Europos Parlamento priimta Sąvartynų direktyva nurodė, kad iki 2013-ųjų į sąvartynus bioskaidžių atliekų (BSA) būtų gabenama perpus mažiau negu 1995 metais. Nepaisančiai šių reikalavimų Lietuvos valstybei gresia didelė bauda, kurią mokėti tektų visiems mokesčių mokėtojams. Būtina sukurti BSA tvarkymo sistemas regionuose už Europos Sąjungos (ES) tam skiriamus apie 450 mln. litų.

Tačiau mūsų šalyje mąstoma tik apie pirminį atliekų perdirbimą, o ką daryti su likučiais, neaišku. Mat Lietuvoje svarbiausia - panaudoti ES pinigus. Užuot bendradarbiavusios, ministerijos tarsi karštas bulves atliekų tvarkymo problemas mėto viena kitai, todėl ir neišsprendžiamos paprasčiausios atliekų tvarkymo užduotys.

Pavyzdžiui, ar įmanoma sumažinti, gal net panaikinti aitrius kvapus, sklindančius į sostinės Lazdynų, Lazdynėlių, Karoliniškių, Pilaitės mikrorajonus iš netoliese esančių Vilniaus buitinių nuotekų valymo įrenginių ir medicininių atliekų deginimo įmonės? Panaši bėda kamuoja ir tūkstančius kitų Lietuvos gyventojų, kuriems likimas lėmė gyventi netoli dvokiančių gamyklų, gyvulininkystės kompleksų, sąvartynų.

Aplinkos, Sveikatos apsaugos ministerijų ir kitų valstybės institucijų valdininkai į šiuos gyventojų skundus atkerta saliamoniškai: "Kvapų neįmanoma nei išmatuoti, nei suvaldyti." Ar tikrai?

LŽ pašnekovai Lietuvos inžinerinės ekologinės asociacijos prezidentas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, mokslų daktaras Rimantas Budrys, šios asociacijos direktorius Konstantinas Iljasevičius ir UAB "Ekobaltas" direktorius Jonas Motiejūnas tikina, kad valdžios atstovai išsisukinėja.

Apie pavojų praneša nosis

- Ar tikrai galima suvaldyti kvapus?

R.Budrys. Nesvarbu, iš kur dvoktų - iš vandens nuotekų valyklos, sąvartyno, fermos ar kitur, priežastis dažniausiai ta pati: į atliekas nepatenka deguonies ir dauginasi žalingi patogeniniai mikroorganizmai, kurie skaldo baltymus. Dėl to į aplinką išsiskiria stiprūs azoto, sieros vandenilio ir kitų junginių nemalonūs kvapai. Tai yra ne kas kita, kaip pranešimas apie patogeninių bakterijų pavojų, nes patogenai gali sukelti mirtinas ligas. Jei užuodžiate dvoką, vadinasi, reikia skubėti šalin, nesvarbu, iš kur smirdi - iš mėšlo krūvos ar iš prabudusio ugnikalnio. Uoslė žmogui duota įspėti apie pavojų.

Vienas paprasčiausių, bet ir brangiausių būdų - kvapus izoliuoti, uždaryti. Uždengus srutų talpyklą mažiau dvokia. Tačiau srutas juk vis tiek teks išlaistyti.

Kitas būdas - į nuotekų valyklas tiekti daugiau deguonies. Pavyzdžiui, neblogai prižiūrimi Šilutės nuotekų valymo įrenginiai palyginti mažai dvokia.

Trečiasis - "permušti" bjaurų kvapą malonesniu. Panašiai kaip pasipurkšti dezodorantu, užuot nusiprausus. Antai Vilniaus valykloje nuotekų dumblas apipurškiamas preparatu, kuriame, kaip skelbia akcinė bendrovė "Vilniaus vandenys", yra eterinių spygliuočių aliejaus. Ar tai padeda, gali pasakyti arčiausiai esančių Vilniaus mikrorajonų gyventojai.

Užuot kovojus su pasekme, geriau imtis priežasties - naudoti preparatą, kuris neleidžia atsirasti blogam kvapui. Tai probiotikai - keliolika natūraliai gamtoje esančių mikroorganizmų štamų (padermių), mielių ir enzimų kompozicijos, kurios nukonkuruoja ir išstumia patogeninius mikroorganizmus. Probiotikų metabolizmo produktai turi sveikatai naudingų ir antibakterinių savybių. Antai Romos viduryje pastatyta nuotekų valykla, tačiau niekas dėl to nepyksta, nes jos ne tik gerai izoliuotos, bet ir apdorojamos probiotikais.

- O Lietuvoje probiotikai naudojami?

R.Budrys. Pas mus tai - dar tamsus miškas. Šiek tiek probiotikų naudojama tik Alytaus ir Mažeikių nuotekų valyklose. Lietuvos veterinarijos akademijos Baisogalos gyvulininkystės instituto mokslininkai išbandė juos kai kuriose fermose. Koncentruotas tirpalas praskiedžiamas vandeniu ir išpurškiamas ant dumblo ar mėšlo. Netrukus nemalonus kvapas susilpėja. Žinoma, tai ne panacėja - kai probiotikų veikimas baigiasi, tenka purkšti kitą dozę.

Girdėjau, jog prieš važiuojant Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariams į Kalvariją tirti vietos gyventojų skundo, kad ten labai smirdi danų kiaulidės, jose buvo išpurkšta probiotikų. Parlamentarai stebėjosi: kodėl žmonės nepatenkinti, juk čia nedvokia...

K.Iljasevičius. Tačiau net probiotikai nepadeda ten, kur naudojami antibiotikai, - šie daugumą mikroorganizmų nužudo. Antai vieno Radviliškio rajono kiaulių komplekso srutos, laistomos ant laukų, nedvokė, nes buvo apdorotos probiotikais. O panaudojus tų pačių probiotikų Mažeikių rajono kiaulidėje (tikslios vietovės nenorėčiau minėti), srutos dar labiau dvokė. Mėginius teko siųsti į JAV laboratoriją, tyrimas kainavo 400 dolerių. Specialistų atsakymas buvo toks: "Įmonei, kuri deda į pašarus antibiotikų (šiuo atveju - tetraciklino), nėra prasmės naudoti probiotikų."

- Gal Aplinkos ministerija ir kitos institucijos nieko negirdėjo apie probiotikus?

R.Budrys. Informavome apie juos Seimo Aplinkos apsaugos komitetą, Aplinkos, Sveikatos apsaugos ministerijas. Siūlėme bent pabandyti probiotikus nuotekų valyklose, atliekų konteineriuose.

Užsienyje ši nauja technologija jau plačiai naudojama. Net Baltarusijoje probiotikus tyrinėja visas mokslo institutas - keli šimtai žmonių.

Lietuvoje šį kvapų naikinimo būdą šiek tiek tiria Lietuvos žemės ūkio universitetas ir minėtas Baisogalos institutas. O savivaldybės jo nežino ir tuo nesidomi. Tik tada, kai Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, pakviesta vietos žmonių, kartu su sveikatos apsaugos ministru apsilankė Kariotiškių sąvartyne ir pasibaisėjo dvoku, iš Elektrėnų savivaldybės atėjo paklausimas, kaip galima sumažinti smarvę. Paaiškinome ir - tyla.

- Galbūt tie probiotikai labai brangūs?

R.Budrys. Jų vengiama ne tiek dėl kainos, kiek dėl inercijos ir žinių stokos. Kai į Lietuvą buvo atvežta pirmųjų probiotikų, net kai kurie mūsų medikai dar nežinojo, kad šie bakteriniai preparatai paplitę visoje Vakarų Europoje. Pavyzdžiui, Vokietijoje jais apdorojami gyvūnų pašarai. Probiotikų esama žmogaus organizme, žemėje ir kitur. Mikrobiologijos pramonėje jie užauginami kaip mielės.

Lietuvoje naudoti probiotikus vengiama galbūt ir dėl to, kad iš jų mažai turi galimybių gauti "otkato". Mat su tomis bakterijomis daug kas aišku - pažiūrėk internete ir rasi, kiek jos kainuoja, kur galima įsigyti. Mūsų šalyje mieliau naudojamos tokios prekės, kurių kainos neaiškios arba kurias tarpininkai parduoda keletą kartų brangiau negu gamintojai.

Įbruka už pinigus

- Tačiau Vilniaus nuotekų valykloje jau statomi daug milijonų kainuojantys nuotekų dumblo pūdytuvai - metantankai, kuriuose iš dumblo bus surenkamos ir elektrinėje kūrenamos biodujos. Teigiama, esą tuomet blogo kvapo nebeliks.

R.Budrys. Kol dumblas pus metantankuose, aišku, dvoks mažiau. Bet vėliau teks iškuopti tai, kas liks surinkus biodujas, ir smarvės bus beveik tiek pat, nes dumblo sumažės tik keliais procentais. Tuos likučius planuojama džiovinti, o juk garai dvokia. Kur jie kondensuosis, kas juos sugaudys, kol kas nežinoma. Lenkijoje analogiškos įmonės garai per šalčius sugadino aukštos įtampos elektros tiekimo liniją, buvo padaryta daug žalos visam miestui.

Be to, džiovinti dumblą labai brangu, o šias išlaidas teks padengti vartotojams. Ir niekas iki šiol nepaaiškina gyventojams, kiek dėl to pakils vandens, kitų paslaugų kainos, kur bus naudojamas išdžiovintas dumblas.

- Jį planuojama kūrenti komunalinių atliekų deginimo įmonėje.

R.Budrys. Ne veltui šios įmonės statybai pasipriešino ne tik Vilniaus gyventojai, bet ir sostinės Aplinkos apsaugos regiono departamentas. Pavyzdžiui, jos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje žadėta sudeginto nuotekų dumblo ir kitų atliekų pelenus išgabenti į Vokietiją. Jau nebesu mažas, kad tikėčiau pasakomis. Vokiečiai patys vargsta su savo atliekomis ir dar iš mūsų priims? Vokietijoje nuotekų dumblas deginamas tik anglimis kūrenamose šiluminėse elektrinėse. Tai kainuoja apie 140 eurų už toną dumblo. Mes tokių elektrinių neturime, o dujomis kūrenamoje jėgainėje sudeginti toną dumblo atsieitų 300 eurų.

Kai kas siūlo išdžiovintą nuotekų dumblą saugoti keletą ar keliolika metų, kol bus sumanyta, kaip panaudoti. Tačiau tai nepigu, be to, per tiek laiko jis vėl sudrėks ir pasmirs.

Kol kas racionaliausia - daryti iš panaudoto metantankuose dumblo kompostą ir juo tręšti miškus (ypač energetinius), techninius pasėlius. Daug kur pasaulyje taip daroma.

- O kaip šiuo metu naudojamas nuotekų dumblas ar gyvulių srutos?

R.Budrys. Kiek jų susidaro gyvulininkystės kompleksuose, slepiama. Tiek srutos, tiek dauguma nuotekų dumblo (tik apie 10 proc. jo kompostuojama) išvežama ir išpilama ant ūkininkų žemių, nors ne visi to nori. Aplinkosaugos įstatymai irgi draudžia tai daryti, nes tame dumble - daug sunkiųjų metalų ir kitokių pavojingų teršalų. Tad ieškoma skurdžiai gyvenančių ūkininkų ir jiems pasiūloma: nori 300 litų? Sumokėsim, bet į tavo laukus puikių trąšų - nuotekų dumblo ar srutų - papilsim. Dažnas žmogelis sutinka. Neretai šios atliekos išpilamos ant laukų net žiemą. Pavasario polaidis nuneša teršalus į upes, ežerus.

Utopiniai projektai

- Didele problema tampa ne tik nuotekų dumblas, bet ir kitos organinės, kaip dabar sakoma, bioskaidžios atliekos (BSA). Daug jų išvežama į sąvartynus. O juk Europos Parlamento priimta Sąvartynų direktyva nurodė, kad iki 2013-ųjų į sąvartynus BSA būtų gabenama perpus mažiau negu 1995 metais.

J.Motiejūnas. Lietuvoje iki šiol nėra apskaitos, monitoringo, kiek BSA patenka į sąvartyną, ar šis kiekis mažėja. Ir kai atvažiuos

Europos Sąjungos (ES) tikrintojai, o tai bus jau netrukus, jie paklaus: kur monitoringas? Jeigu jo nėra, nėra ir kontrolės! Iškart - bauda valstybei. O mokėti ją teks visiems mokesčių mokėtojams.

R.Budrys. Baigėsi Aplinkos ministerijos paskelbtas pasiūlymų sukurti BSA tvarkymo sistemas regionuose konkursas. Iš ES lėšų šioms sistemos kurti numatyta skirti apie 450 mln. litų. Tačiau atsitiko taip, kaip dėl nuotekų dumblo - daugelyje pasiūlymų numatytas tik pirminis atliekų perdirbimas, bet ką daryti su likučiais, neaišku.

Šiuo požiūriu Lietuva atsilieka ir nuo Estijos, o ką jau kalbėti apie Vakarų šalis. Estai BSA perdirba prie sąvartynų, gautomis trąšomis tręšia miškus, techninius pasėlius. Tuo metu Lietuvoje svarbiausia - panaudoti ES pinigus, bet kas iš to išeis, mažai kam rūpi. Todėl vienas milijardas litų atiteks nuotekų dumblui, antras - komunalinėms, trečias - gamybinėms BSA tvarkyti. Bus trys atskiros sistemos, kai civilizuotose valstybėse tam pakanka vienos.

- Jau ne kartą kalbėta apie interpeliaciją aplinkos ministrui, kurioje būtų pareikalauta atsiskaityti ir už europines lėšas atliekoms tvarkyti.

R.Budrys. Kas iš to, kad vieną ministrą pakeis kitu. Nesvarbu, kas vadovauja - Kundrotas ar Kazlauskas, atliekų tvarkymas negerėja. Kol nebus gerų ekspertų, europiniai pinigai ir toliau grims į balą. Visi projektai patenka į Aplinkos projektų valdymo agentūrą, o ši savo specialistų neturi, samdo siūlančius mažiausią kainą, tad ir sukuriama tokių nesąmonių, kaip, pavyzdžiui, gaminti iš atliekų benziną ir panašių. Kalbėjausi apie tai su vieno didelio miesto meru - jis buvo tvirtai įsitikinęs tokio verslo sėkme.

Kas trečias atliekų tvarkymo projektas Lietuvoje - tai Ostapo Benderio Vasiukai. Mažeikių rajono savivaldybė planavo iš perdirbtų komunalinių atliekų gaminti kosminių laivų dangą. Šią idėją rėmė aukšti pareigūnai, pretendentai į šalies prezidento postą, o už tuos kliedesius buvo sumokėti realūs nemaži pinigai.

K.Iljasevičius. Labai daug BSA susidaro ir žemės ūkyje bei gamybos įmonėse, pavyzdžiui, maisto pramonės. Tačiau apie tai nekalbama ir niekas už šias atliekas neatsako. Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane įvardytos abi atliekų tvarkymo sistemos - komunalinių ir gamybos atliekų. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymą kurti komunalinių atliekų tvarkymo sistemas pavesta savivaldybėms, o kas sukurs gamybinių BSA tvarkymo sistemas - pačios įmonės? Dėl techninių ir ekonominių priežasčių jos ne visos pajėgios sutvarkyti net savo atliekas, juo labiau - sukurti visų gamybinių BSA tvarkymo sistemą šalyje.

Tai nenumatyta nei Ūkio, nei Žemės ūkio ministerijų veiklos funkcijose. Tiesa, šių ministerijų nuostatuose įrašyta, kad prireikus jos gali inicijuoti atliekų tvarkymo projektus, diegti pajėgas, tačiau kur tie projektai, pajėgumas? Komunalinėms BSA tvarkyti bus skirta 450 mln. litų, o kas pasirūpins gamybos BSA? Tai palikta pačioms įmonėms.

R.Budrys. Todėl šiuo metu dauguma pramoninių BSA patenka į paviršinius vandenis, nes tvarkymo sistemos nėra, o įmonės juk turi veikti. Skystos atliekos suleidžiamos į kanalizaciją ir už jų valymą sumoka gyventojai, o kietosios dingsta nežinia kur - išverčiamos miškuose, užkasamos karjeruose ir t. t. Bendrovių ataskaitose žinių apie tokias atliekas nėra. Įmonė yra, produkcija yra, o atliekų - ne, arba jos neva sutvarkytos. Kaip, kokiais būdais, apie tai dokumentuose dažniausiai nerasi nė žodžio. Gali aptikti tik užkoduotus tvarkymo būdus, todėl lieka neaišku, kokie įrenginiai ir technologijos naudojami.

Mėto kaip karštą bulvę

- Pasiklausius jūsų gali susidaryti įspūdis, kad vaikas tarp devynių auklių - be galvos. Ar ne geriau būtų pavesti vienai ministerijai koordinuoti visų atliekų - komunalinių, gamybinių ir kitokių - tvarkymą?

K.Iljasevičius. Labiausiai tam tiktų Aplinkos ministerija.

R.Budrys. Taip, daugelyje kitų šalių tai pavesta analogiškoms institucijoms.

K.Iljasevičius. Tačiau Aplinkos ministerijai trūksta pajėgumo. Antai jos Atliekų departamente dirba tik keletas žmonių. Valstybės kontrolė pareiškė, esą ši ministerija užsako per daug studijų, teisės aktų projektų, o mūsų nuomone - per mažai užsako, juk savo darbuotojų turi mažai. Todėl ir trypčiojama.

Pavyzdžiui, Aplinkos, Ūkio ir Žemės ūkio ministerijų valdininkai galėtų susitarti, kur ir kaip panaudoti kompostą, kuris liktų iš bioskaidžių atliekų išgavus dujas. Kitose valstybėse kompostą imantiems ūkininkams net skiriama piniginė parama. Mūsų valdininkai nė nežino, jog Lietuvos dirvožemis dabar taip intensyviai naudojamas, kad humuso jame kasmet sumažėja po 3 milimetrus? Tačiau jokių veiksmų nualintai žemei atgaivinti nesiimama.

Užuot bendradarbiavusios, mūsų ministerijos mėto atliekų tvarkymo problemas viena kitai tarsi karštas bulves. Pavyzdžiui, Aplinkos ministerija sako, kad nemalonūs kvapai, dėl kurių skundžiasi žmonės, - Sveikatos apsaugos ministerijos rūpestis, o ši atkerta esanti atsakinga tik už orą gyvenamosiose ir gamybinėse patalpose. Kas už lango - nebe jos. Bet juk teršalai atplūsta ir į kambarius...

R.Budrys. Sovietiniais laikais aplinkosaugos srityje dirbo Chemijos, Biologijos, Ekologijos institutai ir kitos mokslo įstaigos. O dabar? Kuris jų pasiūlė, kaip kovoti su žmones nuodijančiais kvapais?

J.Motiejūnas. Jau dabar matyti, kad europinė BSA tvarkymo užduotis nebus įvykdyta. Kas per 2007-2010 metus padaryta šioje srityje? Beveik nieko, neskaitant kelių smulkių darbelių. Todėl valstybei teks mokėti baudas Briuseliui. O juk apie užduotį mažinti BSA kiekį Aplinkos ministerija žinojo jau prieš trejus metus. Laiko pasirengti šiems darbams, užsakyti ir paruošti gerus projektus pakako.

Tačiau mūsų valdininkai pabudo iš letargo tik prieš keletą mėnesių. Tada ir pasipylė jų reikalavimai regionams skubiai parengti projektus. Kai taip buvo skubama, be abejo, projektų kūrėjai pasinaudojo proga: priskaičiavo, kad pinigų atliekoms sutvarkyti prireiks gerokai daugiau, negu numatyta skirti. ES papildomų lėšų vargu ar duos, vadinasi, regioniniams atliekų tvarkymo centrams teks ieškoti privačių investuotojų. O šie nori gauti nemažą naudą, ir greitai. Tad neabejoju, kad mokesčiai už atliekų tvarkymą gerokai padidės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"