TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Dzūkai šaiposi iš ambicingų valdžios atliekų tvarkymo planų

2016 03 28 6:00
Alytiškiai vietoje įprastų konteinerių numatę įrengti šiuolaikiškesnius, atidaromus magnetinėmis kortelėmis. LŽ archyvo nuotrauka

Dzūkai užsimojo tapti pažangiausiu Lietuvoje atliekų tvarkymo regionu. Neišvaizdžius dabartinius konteinerius turėtų pakeisti nauji – pusiau požeminiai ar požeminiai, atrakinami tik su specialiomis magnetinėmis kortelėmis. Alytuje ketinama įrengti naudotų daiktų keitimosi punktą, gyventojus aprūpinti maisto atliekoms skirtais konteineriais.

Tačiau vietos valdžios aistra atliekų pažangiam tvarkymui bei ambicijos tapti geriausiai atliekas tvarkančiu regionu Lietuvoje, patinka ne visiems. Eiliniai dzūkai baiminasi, kad 6 mln. eurų siekianti investicija patuštins jų kišenes, o komunalinės paslaugos gyventojams brangs.

Alytaus miesto gyventojų pasipiktinimą kelia ir naujai rengiama konteinerinių aikštelių išdėstymo schema. Esą parinktos tokios vietos, kurios nepatogios ne tik gyventojams, bet ir atliekas išvežančiai įmonei.

Šiukšlinės su užraktu

Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (ARATC) direktorius Algirdas Reipas LŽ teigė, kad iki 2020 metų Alytaus regione, kuris apima ne tik Alytaus apskritį, bet ir dalį Kauno apskrities, yra numatyta miestuose prie daugiabučių namų įrengti pusiau požemines ir požemines konteinerines aikšteles, individualių namų gyventojus aprūpinti konteineriais maisto atliekoms, išplėsti ir atnaujinti didelių atliekų surinkimo aikštelių tinklą, įrengiant naudotų daiktų keitimosi ir paruošimo pakartotinai naudoti centrus.

„Mūsų regione pernai buvo perdirbta daugiau kaip 55 proc. visų komunalinių atliekų. Tad šiuo metu veikianti sistema jau atitinka reikalavimus, kuriuos Lietuva privalės įvykdyti tik 2025 metais“, – teigė ARATC direktorius, pastebėdamas, kad tuo jie neapsiriboja. Šiuo metu yra rengiami projektai, kaip dabartinę atliekų tvarkymo sistemą pertvarkyti, kad ji būtų skaidresnė – neliktų galimybių piktnaudžiauti nenorintiems mokėti už atliekų tvarkymą.

A. Reipo teigimu, regiono miestuose bus įrengtos visiškai naujos konteinerinės aikštelės, kuriomis galės naudotis tik nustatytas daugiabučių namų gyventojų skaičius. Patekti į konkrečią aikštelę ir mesti atliekas į joje esančius konteinerius galės tik specialią įėjimo kortelę turintys gyventojai. Kiekvienas atrakinimas kortele bus traktuojamas kaip 30 litrų šiukšlių išmetimas. Todėl, esą bus galima tiksliai paskaičiuoti, kas ir kiek šiukšlių išmeta.

„Manome, kad tokios aikštelės vers gyventojus atsakingiau rūšiuoti atliekas, prie konteinerių neprieis pašaliniai asmenys“, – tikino A. Reipas.

Numatoma, kad šios aikštelės bus trijų tipų – požeminės, pusiau požeminės ir antžeminės. Iš viso regione planuojama įrengti 449 konteinerines aikšteles. Daugiausia – 212 – Alytaus mieste. 140 aikštelių bus pusiau požeminės ir 70 – antžeminių. Kituose regiono miestuose numatyta įrenginėti pusiau požemines ir antžemines aikšteles.

Birštonui – išskirtinis dėmesys

Įrenginėjant šiuolaikiškas konteinerines aikšteles, išimtį numatyta padaryti Birštonui. Šiame mieste visos – 20 aikštelių turėtų būti požeminės. Jos pakeis šiuo metu esamas pusiau požemines. A. Reipo tikinimu, taip Birštonas galėtų tapti pavyzdinis Lietuvos atliekų tvarkymo miestas.

Birštono savivaldybės administracijos direktorius Valentinas Vincas Revuckas pastebėjo, kad svarbu laiku pasinaudoti galimybėmis iš Europos Sąjungos fondų gaunamų lėšų tinkamai pertvarkyti šiandien esančias konteinerių aikšteles, kad konteineriai nedarkytų kurortinio miesto vaizdo. „Aikštelės dabar yra pusiau požeminės, norėtume, kad jos taptų požeminėmis. Tačiau gali kilti daug įvairių techninių problemų – tokių sumanymui įgyvendinimui koją gali pakišti požeminės komunikacijos“, – tikino V. V. Revuckas.

Naujovių ne viena

Ne vien rakinamas konteinerių aikšteles numatę įrengti dzūkai. Nuo 2018 metų jie siekia atskirai surinkti visas susidarančias maisto atliekas – ne vien tik iš viešojo maitinimo įmonių, bet ir gyventojų. Todėl ARATC ketina nupirkti ir regiono gyventojams išdalinti daugiau kaip 9 tūkstančius konteinerių maisto atliekoms. Daugiausia jų bus išdalyta Alytaus miesto, Prienų rajono ir Lazdijų rajono gyventojams – kiekvienai savivaldybei skiriamų konteinerių bus skiriama pagal individualių namų skaičių miestuose.

„Alytaus regionas pagal susidarančių maisto atliekų kiekį yra trečias Lietuvoje po Vilniaus ir Klaipėdos regionų. Tam daugiausia įtakos turi tai, kad mūsų regione yra du kurortai – Birštonas ir Druskininkai – su didele turizmo infrastruktūra. Deja, šiuo metu didelė dalis maisto atliekų patenka į sąvartynus. Pradėjus eksploatuoti biologinio apdorojimo įrenginius atskirai surinktos maisto atliekos galėtų būti sėkmingai panaudojamos biodujų gamybai“, – tikino A. Reipas.

Pasak jo, gyventojų laukia ir dar viena naujovė – naudotų daiktų keitimosi ir paruošimo juos naudoti pakartotinai aikštelė. Mat į šiuo metu regione veikiančias didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles atvežama vis daugiau daiktų, kurie dar yra tinkami naudojimui. Tad įrengus atskirą aikštelę tokiems daiktams, juos galėtų pasiimti tie, kas tais daiktais naudotųsi toliau.

Nauda kelia abejonių

Bendra investicijų suma į atliekų tvarkymo infrastruktūrą Alytaus regione turėtų siekti daugiau kaip 6 mln. eurų. „Daugiausia tai turėtų būti Europos Sąjungos fondų lėšos. Jei prireiks, prisidėsime imdami paskolą“, – tvirtino ARATC direktorius A. Reipas.

Jo nuomone, dėl naujovių atliekų tvarkymo kaina pernelyg kisti neturėtų. Iki šiol į atliekų tvarkymo infrastruktūrą buvo investuojamos dešimtys milijonų eurų, o mokestis už atliekų tvarkymą beveik nesikeitė. A. Reipo tikinimu, jei bus atsakingiau rūšiuojamos atliekos, mažiau jų pateks į sąvartyną, tad mažiau tai ir kainuos.

Tačiau patys alytiškiai tuo netiki. Pasak Putinų mikrorajono daugiabutyje gyvenančio Vytauto S., jiems daugiausia abejonių kelia sumanymas vieną magnetinės kortelės atrakinimą prilyginti 30 litrų atliekų išmetimui. „Gal suaugęs ir tvirtas vyras tokį kiekį atliekų ir atneša vienu metu. Bet tikrai ne vyresnio amžiaus žmonės. Mūsų kaimynystėje gyvena močiutė, kuri atliekų į konteinerį vienu kartu išneša gal tik kokius 5–6 litrus, nes daugiau nepaneša. Jei ir tokiais atvejais kiekvienas atliekų išmetimas bus apskaitomas kaip 30 litrų išmetimas, vargu ar tai bus teisinga“, – kalbėjo alytiškis.

Alytaus miesto gyventojų pasipiktinimą kelia ir naujai rengiama konteinerinių aikštelių išdėstymo schema. Esą parinktos tokios vietos, kurios nepatogios ne tik gyventojams, bet ir atliekas išvežančiai įmonei.

ARATC kurpiamiems milijoniniams investiciniams projektams jau pritarė Alytaus regiono plėtros taryba. Tačiau ji vadovaujantis Alytaus miesto savivaldybės meras Vytautas Grigaravičius teigė, kad aikštelių išdėstymo schema dar bus koreguojama pagal gautas pastabas.“Sieksime, kad atliekų tvarkymas gyventojams nebrangtų. Sudaryta darbo grupė, kuri analizuoja dabartinę situaciją ir pateiks siūlymus, kaip to išvengti“, – tvirtino V. Grigaravičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"