TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Dzūkijos laukuose - fiziko eksperimentai

2013 09 20 6:00
Burnotis įtrauktas į perspektyviausių XXI a. augalų sąrašą - jo sėklose gausu kalcio, fosforo ir geležies, o lapuose - mineralinių medžiagų, vitaminų. Ritos Krušinskaitės (LŽ) nuotrauka

Alytaus rajono Kalesninkų kaime gyvenantis fizikos mokslų daktaras daugiau kaip 300 hektarų plote augina Lietuvos ūkininkams neįprastus, tačiau perspektyvius ir sveikatai naudingus augalus.

Ne vieną dešimtmetį skyręs moksliniam darbui 66 metų mokslų daktaras Alfonsas Peckus ir išėjęs į pensiją tęsia tyrinėjimus. Tiesa, jie su fizika mažai kuo susiję, mokslininkas visą energiją ir laiką skiria ūkininkavimui. Anot jo, nors darbas kaime nebuvo svetimas, imtis ūkininkavimo niekada rimtai negalvojęs. Iš pradžių talkino tėvams ūkyje, o vėliau jį perėmė, įregistravo savo vardu ir išplėtė. Lemiamas posūkis įvyko apsilankius Lietuvos žemdirbystės institute ir susipažinus su profesoriumi Antanu Svirskiu. Šis jam atskleidė dar nepažintą nuostabų augalų pasaulį, kurio įvairove dėl įvairių priežasčių Lietuvos ūkininkai nelabai domisi.

Skatina savo pavyzdžiu

Daugeliui krašto ūkininkų retų kultūrų auginimas atrodo nereikalingas darbas, neduodantis greitos apčiuopiamos naudos, o A.Peckui - tai puiki galimybė tyrinėti ir rasti augalus, turinčius ateities perspektyvą. “Juk žemės ūkis - labai kūrybinga sritis, čia, kaip ir kiekviename moksle, apstu galimybių tyrinėti, kurti”, - tvirtino ūkininku tapęs mokslininkas.

Šiemet A.Peckaus ūkyje vešėjo 12 pavadinimų kultūros – soros, garstyčios, burnočiai, šerytės, rapsai, judros, dobilai, liucernos, 'Speltos' kviečiai bei kiti javai. Mokslininkas savo ūkyje išbandė apie 30 pavadinimų kultūrų. Bėgant metams, po atliktų stebėjimų, vienų atsisakė, prie kai kurių auginimo sugrįžo po kelerių metų pertraukos. Pirmenybę mokslininkas teikia lietuviškoms, perspektyvioms augalų veislėms, esą tik taip mūsų ūkininkai galės išsaugoti rinką žemės ūkiui ir jo produktams.

A.Peckaus nuomone, mūsų ūkininkai jau turėtų pagalvoti apie tai, kad Ukrainai, turinčiai didžiulius plotus derlingos žemės, tapus Europos Sąjungos (ES) nare, Lietuvoje išaugintos kultūros taps nekonkurencingos.

Ateitis perspektyvioms kultūroms

Anot A.Peckaus, pasaulyje pagrindinės kruopinės kultūros yra ryžiai ir soros. Jos puikiai auga ir dera mūsų klimato sąlygomis. Tačiau šiandien jas Lietuvoje augina tik ūkininkai entuziastai, o XIV-XVI amžiuje soros mūsų šalyje augintos masiškai. Jas auginti nesudėtinga – augalai atsparūs sausroms, neišgula. Soros vertingos tiek žmonėms, tiek paukščiams. Jų kruopose esantys elementai suriša sunkiųjų metalų jonus ir išstumia juos iš organizmo. Sorose gausu kalio, kuris reikalingas širdies veiklai. A.Peckus šiemet užaugino apie 10 hektarų lietuviškos veislės 'Raudės' sorų.

Dar vienas pasaulyje labai vertinamas augalas, kuriuo žavisi mokslininkas – burnotis. Jis įtrauktas į perspektyviausių XXI amžiaus pasaulio augalų sąrašą. Burnočiams auginti nereikia ypatingų sąlygų, o priežiūros reikia kaip ir kiekvienam augalui. Be to, kiekvieno žemės ploto dirvožemio sudėtis kitokia, tad reikia išsiaiškinti, kaip augalus prižiūrėti, kad jie duotų gerą derlių. Burnočių sėklose gausu kalcio, fosforo ir geležies, o lapuose - mineralinių medžiagų, vitaminų. “Jeigu ūkininkai augintų netradicinius žolinius augalus, rastų jų sėkloms rinką”, - įsitikinęs mokslininkas. A.Peckus šių vertingų augalų šiemet užaugino apie 15 hektarų. Jo pasirinkta 'Raudonukų' veislė lietuviška. Savo ūkyje užaugintą derlių A.Peckus parduoda Lietuvoje ir užsienyje.

Mokslininko ūkyje dirba du samdomi darbininkai ir jis pats su dviem sūnumis, taip pat fizikos mokslų daktarais. Žinoma, tiek darbo rankų būtų per mažai, jeigu ne technika, kurios A.Peckaus ūkyje nestinga. Ypač svarbi pagalbininkė Lietuvoje dar gana reta optinė sėklų valomoji mašina. Ji gali pagal spalvą išrūšiuoti grūdus, atskirdama juodulius ir taip pagerindama jų prekinę išvaizdą. Rinkdamasis ūkiui techniką ūkininkas pirmenybę teikia mūsų šalyje pagamintiems įrenginiams. "Vadovaujuosi ta pačia filosofija kaip ir išbandydamas augalų veisles – pirmiausia reikia palaikyti savus”, - teigė ūkininkaujantis fizikos mokslų daktaras A.Peckus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"