TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

E. pinigų įstaigos nenori paslaugų krepšelio

2016 07 07 6:00
"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Lietuvos bankų asociacija nepatenkinta nauju Mokėjimų įstatymu ir prašo prezidentę jį vetuoti, nes būtiniausių bankų paslaugų krepšelį už nustatytą kainą esą turėtų siūlyti ne tik kredito įstaigos, bet ir elektroninių pinigų įstaigos. Tačiau šias specializuotas rinkos dalyves papiktino rinkoje dominuojančių konkurentų reikalavimas reguliuoti smulkiųjų paslaugas ir jų kainas.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) nariai paprašė prezidentės vetuoti Seimo priimtą naują Mokėjimų įstatymo redakciją, pagal kurią kredito įstaigos turės klientams siūlyti bankų paslaugų krepšelį už Lietuvos banko (LB) nustatytą kainą. Elektroninių pinigų įstaigoms toks reikalavimas nebus taikomas. Taigi, Bankų asociacijos nuomone, tai yra akivaizdus ir netoleruotinas konkurencijos iškraipymas tarp vienodas paslaugas teikiančių mokėjimų rinkos dalyvių.

Tačiau elektroninių pinigų įstaigos nesutinka, kad joms turėtų būti taikomi tie patys reikalavimai kaip ir kredito įstaigoms.

Siauros specializacijos paslaugos

„Ar jūs manote, kad elektroninių pinigų įstaigos yra analogiškos bankams? Mano nuomonė paprasta: mes nesame kredito įstaigos, o kodėl Lietuvos bankų asociacija įsivaizduoja, kad šios įstaigos yra lygios kredito įstaigoms, aš negaliu pasakyti“, – kalbėjo bendrovės „Perlo paslaugos“, turinčios elektroninių pinigų įstaigos licenciją, direktorius Kęstutis Gataveckas.

Jis prieštaravo teiginiui, neva elektroninių pinigų įstaigos teikia tokias pačias paslaugas kaip ir bankai bei kredito unijos. „Mes net mokėjimo kortelės nesame išleidę. Tai kaip mes galime teikti tokias pat paslaugas?“ – retoriškai klausė jis.

Bendrovės vadovas kategoriškai sakė nesuprantąs, kodėl bankai baiminasi konkurencijos. „Yra trys didžiausi bankai, kurie valdo per 90 proc. Lietuvos rinkos. Ir jie bijo konkurencijos? Labai keistai skamba, – kalbėjo jis. – Norisi reguliuoti tai, ko net nereikia reguliuoti. Tuo labiau kad Europos direktyvoje, kuri perkeliama į Lietuvos teisyną, yra aiškiai parašyta: „Kredito įstaigos.“ Noras įtraukti elektroninių pinigų įstaigas į šį įstatymą kilo tik Lietuvos bankų asociacijai, kuri atstovauja didiesiems bankams. Nei Lietuvos bankas, nei Finansų ministerija nepasisako už tai.“

Lietuvoje veikia 7 elektroninių pinigų įstaigos: visą veiklos licenciją turi „EVP International“, „Libera exosculatio“ ir „Perlo paslaugos“, o ribotos veiklos – „MisterTango“, „Antigravity Payment Systems“, „NEO Finance“ ir „Tele2“.

Apribojami bankų uždarbiai

Lietuvos bankas laikosi neutralios pozicijos dėl elektroninių pinigų įstaigų įpareigojimo siūlyti būtiniausių paslaugų krepšelį už numatytą kainą. Marius Jurgilas, LB valdybos narys, „Lietuvos žinioms“ paaiškino, kad dabartinis elektroninių pinigų įstaigų visai veiklai taikomas teisinis reguliavimas yra kitoks nei bankų, ir tai kyla iš bendro ES reguliavimo.

„Elektroninių pinigų įstaigos šiuo metu yra nedidelės rinkos dalyvės, kurios įprastai specializuojasi tam tikrame paslaugų segmente, o bankų teikiama pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslauga skatins ir kitus mokėjimo paslaugų teikėjus konkuruoti ir siūlyti savo klientams naudingesnius pasiūlymus“, – sakė jis.

Pašnekovas taip pat atkreipė dėmesį, kad naujoje Mokėjimų įstatymo redakcijoje įtvirtinama daug ypač svarbių nuostatų, kurios gerins mokėjimo paslaugų vartotojų padėtį rinkoje, skatins didesnę konkurenciją ir skaidrumą. „Todėl manome, kad LBA siūlymas prezidentei vetuoti įstatymą yra neproporcingas jų keliamai problemai“, – teigė M. Jurgilas.

LBA atkreipė dėmesį, kad padaryti išlygas elektroninių pinigų įstaigoms esą nuspręsta, kai jau buvo baigiamoji įstatymo naujos redakcijos priėmimo stadija, viskas buvo jau suderinta ir Vyriausybė pateikė svarstyti Seimo komitetams. Todėl tokie esminiai pokyčiai esą neaptarti ir nediskutuoti su rinkos dalyviais, neįvertintos tokio asimetrinio reguliavimo pasekmės.

Naujame Mokėjimų įstatyme numatyta, kad mokėjimų krepšelį sudarys ne mažiau kaip 10 pervedimų eurais internetu kas mėnesį į bet kurią mokėjimo paslaugų įstaigą, neribotas lėšų eurais įskaitymas, iki 550 eurų nemokamas išgryninimas bankomate, eurų banknotų įnešimo į sąskaitą operacijos. Į krepšelį taip pat pateks mokėjimo kortelė, atsiskaitymai ja internetu bei prekybos vietose, sąskaita, elektroninė bankininkystė, prisijungimo prie jos priemonės.

Bankų paslaugų krepšelis įsigalios nuo 2017 metų vasario 1 dienos. Konkrečią jo kainą nustatys Lietuvos bankas. Anksčiau teigta, kad jo kaina sieks apie 1,5 euro.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"