TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

EBPO: žmonės įsivėlę į neįteisintus darbo santykius patys nuo to nukenčia

REKLAMA  •  2014 09 24 9:57
EBPO gen. sekretoriaus pavaduotojas W. Danversas (pirmoje eilėje iš kairės) viešėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuotoje tarptautinėje konferencijoje Vilniuje. BFL/SADM nuotrauka

Lietuva jau 2015 m. birželį tikisi būti pakviesta pradėti oficialias derybas dėl narystės labiausiai ekonomiškai išsivysčiusias pasaulio valstybes vienijančioje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO), o pilnateise EBPO nare tikėtina taptų 2017–2018 m. Tai patvirtino Vilniuje viešėjęs EBPO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Williamas Danversas.

Sėkmingai įgyvendiname reformas

EBPO nustato ekonominės ir socialinės plėtros pasaulinius standartus ir principus tokiose srityse kaip finansų rinkos, investicijos, viešasis ir įmonių valdymas, tarptautinės korupcijos prevencija, švietimas bei mokslas ir kt. Šių standartų nuoseklus įgyvendinimas yra viena EBPO narystės sąlygų ir privilegijų.

Siekiant įgyvendinti labiausiai išsivysčiusių pasaulio valstybių klubo puoselėjamus standartus, itin svarbu mažinti šešėlinės ekonomikos mastą. Tą pabrėžė sostinėje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Kaip užtikrinti įteisinto darbo patrauklumą“ dalyvavęs W. Danversas, kuris pokalbio su „Lietuvos žiniomis“ metu patvirtino, kad oficialaus kvietimo stoti į EBPO sėkmingai reformas įgyvendinanti Lietuva turėtų sulaukti jau kitąmet.

„Lietuva nudirba puikų darbą, siekdama tapti EBPO nare ir mūsų organizacija bei jai priklausančios valstybės narės jau ne kartą įvertino šias pastangas. Pernai vykusiame EBPO Ministrų tarybos susitikime Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pasiuntė aiškų signalą, kad jūsų šalis pasirengusi konstruktyviai prisidėti prie EBPO veiklos. Tai labai svarbu. Siekiame, kad organizacijai priklausančios valstybės narės sistemingai dirbtų, tobulinant pačią organizaciją: ne tik tikėtųsi narystės EBPO suteikiamų privilegijų, bet ir įneštų savo indėlį“, - pažymėjo W. Danversas.

Prisijungusi prie elitinio tarptautinio klubo, Lietuva būtų ne tik naudos gavėja, bet ir, pasinaudodama savo aktualia patirtimi, produktyviai įsijungtų į EBPO veiklą. Lietuva jau šiuo metu aktyviai dalyvauja devyniuose EBPO komitetuose ir darbo grupėse stebėtojo ar dalyvio teisėmis.

Šešėlis smukdo potencialą

EBPO generalinio sekretoriaus pavaduotojo W. Danverso teigimu, labai svarbu, kad ekonomiškai stipriausiai išsivysčiusios pasaulio valstybės kurtų ir įgyvendintų bendras priemones, siekiant kovoti su šešėline ekonomika ir nedarbu. Atsižvelgiant į per pasaulį praūžusios ekonominės ir socialinės krizės padarinius, aukšto lygio nedeklaruojamo darbo mažinimas Europoje tapo svarbiu ES šalių politikos tikslu ir šis klausimas yra viena iš ES užimtumo politikos darbotvarkės, kuria siekiama didinti darbo vietų skaičių, jo kokybę bei fiskalinę konsolidaciją, sudėtinių dalių.

„Dedame daug pastangų, kovodami tiek su jaunimo užimtumo problema, tiek su nedarbu apskritai. Nedarbas ir šešėlinė ekonomika yra glaudžiai susiję, abu kelia sunkius iššūkis šalies ekonomikos augimui ir efektyvumui. Labai svarbu suvokti, kad žmonės įsivėlę į neįteisintus darbo santykius patys nuo to nukenčia, nes negauna tų privilegijų, kurios tenka įteisintą darbą dirbantiems“, - sakė W. Danversas.

Pasak pašnekovo, šešėlinė ekonomika ir neįteisintas darbas tiesiogiai menkina šalies ekonominį potencialą ir kuo labiau leidžiama įsibėgėti šešėlinę ekonomiką skatinantiems procesams, tuo vėliau sunkiau juos sustabdyti. Šešėlinės ekonomikos mastai ES valstybėse labai skiriasi: nuo kiek mažiau nei 8 proc. Austrijoje iki daugiau nei 30 proc. Bulgarijoje. Skaičiuojama, kad Lietuvoje šešėlinės ekonomikos mastas šiuo metu sudaro 25 proc. šalies ūkio ir šešėlio mažinimas yra vienas pagrindinių ekonominių ir socialinių valstybės iššūkių.

„Šiuo požiūriu labai svarbu vystyti ir įgyvendinti strategijas, mažinančias socialinę atskirtį. Socialinė atskirtis gilina ekonomikos problemas, o pastarosios virsta politinėmis problemomis šalies viduje. Ekonominio sunkmečiu, įgyvendinant griežtas finansines priemones būtina įvertinti socialinį faktorių. Reikia siekti, kad įgyvendinant kovai su krize skirtas priemones kuo mažiau nukentėtų ekonomiškai pažeidžiamiausios visuomenės grupės“, - pažymėjo W. Danversas.

Nedeklaruotas darbas – sudėtingas reiškinys

Pašnekovas atkreipė dėmesį į tai, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniuje organizuota tarptautinė konferencija „Kaip užtikrinti įteisinto darbo patrauklumą“ yra svarbi kovos su nedeklaruotu darbu dalis.

Konferencijoje dalyvavo ekspertai ir ministrai bei kiti aukšto rango atstovai iš Europos Sąjungos ir Europos Laisvosios Prekybos Asociacijos valstybių narių, taip pat atstovai iš Tarptautinės darbo organizacijos, Europos Komisijos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, tarptautiniai, Europos ir nacionaliniai socialiniai partneriai.

Konferencijoje siekta aptarti nedeklaruoto darbo klausimus, pasikeisti informacija ir gerąja praktika, politikos metodais ir priemonėmis, kurias įgyvendino valdžios institucijos, siekdamos spręsti nedeklaruoto darbo problemą. Nedeklaruotas darbas yra sudėtingas reiškinys, apimantis darbo inspekcijų, socialinio draudimo įstaigų ir mokesčių inspekcijų kompetencijas. Todėl šiam klausimui spręsti, atsižvelgiant į jo tarptautinį aspektą, reikia suderintų veiksmų ir politikos krypčių, kurios atgrasintų darbdavius taikyti nedeklaruotą darbą, o darbuotojus – į tokią veiklą įsitraukti.

Pažymima, kad ES strategijose „Europa 2020“ bei „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė“ numatytos priemonės, kurios skatina perėjimą nuo neformalaus ar nedeklaruojamo darbo prie įteisinto užimtumo, yra itin svarbios, užtikrinant integracinį augimą su didesniu ir geresnės kokybės užimtumu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"