TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

ECB paskelbė infliacijos skatinimo pradžią

2015 01 23 6:00
Mario Draghi paskelbė, kad euro zonos vyriausybių obligacijoms supirkti ECB kas mėnesį skirs po 60 mlrd. eurų. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Europos centrinio banko (ECB) prezidentas Mario Draghi vakar pranešė apie kiekybinį ekonomikos skatinimą superkant euro zonos vyriausybių obligacijas.

ECB nuo kovo pradės pirkti skolos vertybinius popierius ir tam kas mėnesį išleis po 60 mlrd. eurų. Visa programa gali siekti 1,1 trln. eurų. Per spaudos konferenciją M. Draghi paskelbė, kad euro zonos vyriausybių obligacijos bus superkamos iki 2016 metų rugsėjo. Turto supirkimo programą koordinuos ECB, tačiau rizika bus dalijamasi su nacionaliniais bankais. ECB pradės supirkti beveik visų euro zonos valstybių, išskyrus Graikiją ir Kiprą, išleistas obligacijas. Manoma, toks skatinimas turėtų dar labiau sumažinti euro vertę JAV dolerio atžvilgiu ir atgaivinti lūkesčius dėl infliacijos tempo euro zonoje. ECB ieško įvairių būdų, kaip skatinti vartojimą. Vakar ECB nepakeitė euro zonos bazinių palūkanų normų - jos ir toliau liks 0,05 proc., o bankų indėliams centriniame banke bus taikomos neigiamos 0,2 proc. palūkanos. Pinigų spausdinimas (arba „kiekybinis palengvinimas“) turėtų sumažinti skolinimosi išlaidas.

Šis ECB sprendimas laikomas svarbiausiu per 16 metų. Kaip jis gali paveikti Lietuvą?

Daug nežinomųjų

Valdemaras Katkus, nepriklausomas finansų analitikas, kalbėjo, kad dabar Lietuvos bankas (LB) turi atsakyti, ar pirks obligacijas. Jo teigimu, tokiu atveju komerciniai bankai gautų likvidžių pinigų, nepablogintų kapitalo reikalavimų, taigi teoriškai galėtų skolinti pigius pinigus. „Tačiau neaišku, kokias obligacijas LB pirks ir kokiam laikui. Anksčiau panašios priemonės nepadėjo. Klausimas, ar vėliau komerciniai bankai pradės skolinti pigiai, ar išveš pinigus į Skandinaviją“, – svarstė V. Katkus.

Jonas Čičinskas, ekonomikos profesorius, pažymėjo, kad ECB sprendimas Lietuvos ekonomikai didelio tiesioginio poveikio neturės. „Taip, gali nupirkti ir mūsų obligacijų, tačiau tai netiesiogiai mus liečiantis dalykas. Jos bus perkamos antrinėje rinkoje. Taigi Lietuvos Vyriausybės skolinimosi tai nepalengvins. Skolinsimės už tiek ir platinsime obligacijas už tiek, kokia bus galimybė“, – komentavo J. Čičinskas. Vilniaus universiteto mokslininkas pabrėžė, kad ECB sprendimas „nėra panacėja“ visoms euro zonos problemoms įveikti. Nors ECB pradeda naudoti tas pačias priemones kaip ir JAV, Jungtinė Karalystė ar Japonija, jo manymu, rezultatai euro zonoje gali būti ne tokie greiti kaip, pavyzdžiui, JAV.

"Jungtinės Valstijos gali „pripilti" pinigų į savo ekonomiką dėl to, kad doleris – pagrindinė pasaulio valiuta. JAV tokia finansinė politika nesukuria „infliacinio spaudimo“. Turint eurą sudėtingiau, nors jis ir antra pasaulinė valiuta po JAV dolerio. Stiprėjant JAV valiutai euro kursas krinta“, – aiškino J. Čičinskas.

Situaciją euro zonoje lems ne tik ECB sprendimas. Svarstoma, kad kur kas daugiau naudos nei ECB priemonės gali duoti ne obligacijų pirkimas, bet pinganti nafta. J. Čičinskas sutinka: mažėjančios naftos kainos sumažins išlaidas, padidins gamybą, taigi pagausės darbo vietų ir tai atsilieps kitiems ekonomikos sektoriams.

Naudą pajus eksportuotojai

Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ analitikas, sakė, kad dalis į finansų sistemą įdėtų pinigų netekės į realiąją ekonomiką, t. y. jie bus skolinami įmonėms ir namų ūkiams. Be to, dėl padidėjusios pasiūlos euras pigs kitų valiutų atžvilgiu, ir tai kels importuojamų prekių kainas. „Didelę įtaką kainų lygio svyravimui daro vartotojų ir įmonių lūkesčiai dėl infliacijos. Ryžtingi ECB veiksmai visiems ekonomikos dalyviams siųs stiprų signalą, kad ECB darys viską, jog infliacija artėtų prie 2 procentų. Tai veiks ir ekonomikos dalyvių, įmonių bei namų ūkių lūkesčius dėl infliacijos. Tos viltys pamažu turėtų atsispindėti ir jų sprendimuose dėl vartojimo, atlygio už darbą ar investicijų“, – pažymėjo „Danske Bank“ analitikas.

R. Grajausko teigimu, atpigusio euro naudą pirmiausia pajus eksportuotojai – didės jų konkurencingumas. „Skaičiuojama, kad eurui nuvertėjus 10 proc. tai kilstelėtų euro zonai priklausančių šalių ekonomiką 0,7 proc. šiais metais ir 1,3 proc. - kitąmet“, – minėjo jis. Analitikas pridūrė, kad nereikia tikėtis, jog skatinimas bus ta priemonė, kuri išspręs visas euro zonos problemas. Tiesiog nemaža dalis jos šalių yra nekonkurencingos dėl to, kad struktūrinės reformos ten įgyvendinamos labai vangiai.

„Nordea Bank“ ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad ECB sprendimas susilpnins eurą, o tai padės eksportuotojams. „Euras susilpnėjo iki 1,15 JAV dolerio - tai rekordiškas lygis. Be abejo, jis turės teigiamą poveikį eksportuotojams. Kadangi Rusijos rublis ir Švedijos krona pastaruoju metu nuvertėjo, euro silpnėjimas lyg ir sulygina jėgas. Antai eksportuojantiesiems į JAV tai teigiamas ženklas“, - tvirtino ekonomistas. Jis pabrėžė ir atpigusio skolinimosi naudą.

Tiesa, Ž. Mauricas abejojo, ar ECB sprendimas „spausdinti“ pinigus teigiamai paveiks ekonomiką.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"