TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Egzotinių daržovių auginimą stabdo nežinia

2012 08 07 8:02
Oresto Gurevičiaus nuotrauka/Nesugebėdami išsiderėti palankių sutarčių su prekybos centrais, lietuviškų brokolių, cukinijų ir kitų netradicinių daržovių augintojai produkciją veža į turgavietes.

Pardavėjai pastebi, kad lietuviai pirmenybę teikia lietuviškoms daržovėms, tačiau netradicines daržoves auginantys ūkininkai pasigenda prekybininkų palankumo ir dėmesio. Tokių daržovių auginimą stabdo stabilių užsakymų ir sutarčių su prekybininkais trūkumas.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, šviežių daržovių supirkimas parduoti prekybos bei kitose įmonėse 2012 metų birželio mėnesį, palyginti su 2011-ųjų birželiu,  sumažėjo 25,60 proc., iki 3 mln. 41 tūkst. 855 tonų. Tokį mažėjimą lėmė labai sumenkęs šiltnamiuose išaugintų daržovių supirkimas: pomidorų - 2,4 karto, agurkų - 19,58 procento. Kopūstinių daržovių šiemet taip pat supirkta mažiau, tuo tarpu žalumyninių daržovių supirkimas išaugo: lapinių petražolių - 2 kartus, špinatų - 75,83 proc., krapų - 27,44 proc., salotų - 21,50 procento.

Perdirbimo įmonėse lyginamuoju laikotarpiu daržovių supirkimas padidėjo 2 kartus, nes dar buvo superkami praėjusių metų derliaus burokėliai ir morkos. Padidėjo ir salotų supirkimas perdirbti (40,29 proc.), baltagūžių kopūstų (5,87 proc.), o špinatų sumažėjo (29,25 proc.).

Nori lietuviškų daržovių

"Lietuvos gyventojai visada pirmenybę teikia Lietuvoje augintoms daržovėms ir vaisiams, todėl norėdami patenkinti jų poreikį stengiamės siūlyti mūsų ūkininkų augintas daržoves. Lietuvos klimato sąlygos neleidžia ūkininkams daug auginti paprikų, brokolių, artišokų ar baklažanų. Prieš porą metų vienas ūkininkas augino mūsų prekybos tinklui brokolius, tačiau ilgainiui dėl didelių išlaidų šios idėjos atsisakė. Nepakankamai Lietuvoje auginama cukinijų, todėl jų dairomės ir kaimyninėje Lenkijoje, kurioje klimato sąlygos daržovėms auginti palankesnės", - sako Olga Malaškevičienė, UAB "Maxima LT" atstovė ryšiams su visuomene.

Siekia stabilių užsakymų

Tuo tarpu lietuviškų brokolių, cukinijų ir kitų netradicinių daržovių augintojai teigia, kad galėtų patenkinti šių daržovių poreikį vidaus rinkoje, jeigu turėtų konkrečias sutartis su prekybos centrais ir žinotų, kiek iš tikrųjų jų reikia užauginti pardavimui.

Šiaulių rajone vieno hektaro plote cukinijas, brokolius, šparagines pupeles, kaliaropes, moliūgus, žiedinius kopūstus auginantis Antanas Baliutavičius sako, kad šias netradicines daržoves augina jau penkerius metus ir nuolat susiduria su ta pačia problema - nepavyksta atspėti vidaus rinkos poreikių.

"Vienais metais jų užauginu per daug, kitais - trūksta. Jeigu prekybininkai nevengtų sudaryti sutarčių, kuriose nurodytų užsakymų kiekį, galėčiau ir 100 tonų jų užauginti, tačiau kai nėra aiškumo, nėra prasmės rizikuoti", - pasakoja jis.

A.Baliutavičius pažymi, kad šiemet ir brokolių kaina gera, ir jų paklausa didelė, bet jų jis jau nebeturi tiek, kiek gauna paklausimų. Šias ir kitas daržoves jis tiekia į "Citmos" daržovių bazę Šiauliuose, o su ja sutarties taip pat neturi. Taigi tenka jas pardavinėti ir turguose bei tiekti kavinėms.  

Šakių rajone veikiančiame Antano Laukaičio ūkyje ūkininkaujantis jo sūnus Martynas Laukaitis taip pat pabrėžia, kad auginant cukinijas ir kitas egzotines daržoves svarbiausia yra stabilūs užsakymai. "Cukinijas skiname ir vežame kiekvieną dieną bet kokiu oru, nes jos yra prie šviežių produktų priskiriama agurkinė daržovė. Net ir vienos dienos skirtumas būna lemiamas - jos gali peraugti arba nuskintos apvysti ir prarasti reikalaujamą kokybę. Todėl taip svarbu žinoti, kiek jų reikia užauginti, kiek daigų prisodinti. Jeigu užsodinsi per daug, ir jų niekas neims, toks ūkininkavimas taps nuostolingas", - aiškina vyras.  

Nuo 1997 metų 7 ha plote auginamos lietuviškos cukinijos iš A.Laukaičio ūkio keliauja į "Rimi", "Iki", "Norfos", "Prismos", "Maximos" parduotuves.

Veš į Europą

Pirmus metus Šalčininkų rajone 20 ha brokoliams auginti skyręs ūkininkas Evaldas Masevičius sako, jog kalbos, kad trūksta lietuviškų brokolių, jo neįtikina. "Jeigu prekybininkai ieškotų - mus surastų. Galbūt jiems paprasčiau jų įsivežti pigiau iš Lenkijos, kur daržovių auginimo sezonas ilgesnis, senesnės sandėliavimo tradicijos ir rinkos dydis nepalyginti didesnis?" - svarsto ūkininkas.

Šiuo metu lietuviškus brokolius jis tiekia į "Rimi, "Iki", "Norfos" prekybos tinklus. E.Masevičius pažymi, kad kituose tinkluose daržovių tiekimo klausimus sprendžia pora vadybininkų, kuriems nieko neįsiūlysi, jeigu jie neturi "ant tavęs akies". "Nesutampa ir interesai. Jie sako: pažiūrėk, kokią kainą lenkai duoda, ir tu tokią duok. Kadangi lietuviai nemoka tiek, kiek europiečiai, nesiorientuoju į vidaus rinką. Pagrindinis mano tikslas dabar yra ekologiškų brokolių tiekimas į Europos šalis. Auginu ir špinatų, o parduotuvėse siūlomi ispaniški, turiu nemažai prieskoninių žalumynų, o jie vežami iš Izraelio, tik etiketėse nurodomas lietuvių pakuotojas ", - aiškina E.Masevičius.

Sudėtingesnė priežiūra

Ūkininkai pažymi, kad egzotinių daržovių auginimas ir priežiūra yra sudėtingesnė už tradicinių lietuviškų daržovių. "Laikyti sandėlyje cukinijų, priešingai nei bulvių ar burokėlių, nepatartina, nes apvytusios jos praranda prekinę išvaizdą. Labai svarbu ir nepraleisti tinkamo momento ne tik išvežti, bet pirmiausia - skinti. Jei užaugs 2-3 cm ilgesnės negu reikalauja prekybininkai, į parduotuvę jų nebepriims. Reikia, kad jų kokybė būtų ne prastesnė negu olandiškų, o kaina ne didesnė negu lenkiškų, nors lenkiškų ir lietuviškų cukinijų kokybė nėra lygiavertė", - atskleidžia niuansus jis.  

Kitas ūkininkas E.Masevičius taip pat sako, kad brokoliai nemėgsta laukti, todėl per dieną tenka skubėti nurinkti jų kelis hektarus, po to atvėsinti. "Jei brokolių laiku nenupjovei - sužydi, blogai atvėsinai - sužydi, blogai įpakavai - irgi sužydi. Juos itin sunku prižiūrėti, vėsiai laikomi išbūna savaitę", - sako jis.

Morkų pakaks

Trūkstant lietuviškų cukinijų ar brokolių, dabar renkamas morkų derlius turėtų patenkinti vidaus rinkos poreikius. "Maximos" parduotuvių lentynas jau pasiekė pirmosios lietuviškos morkos. "Pernai savo klientams jų galėjome pasiūlyti tik rugpjūčio pabaigoje - trimis savaitėmis vėliau negu šiemet. Pirmųjų morkų kaina - 3,49 lito. Kaip visada pirmojo derliaus daržovės kiek brangesnės, tačiau palengva jų kaina mažėja. Lietuvos gyventojai visada pirmenybę teikia Lietuvoje augintoms daržovėms ir vaisiams, todėl patenkindami jų poreikį stengiamės siūlyti mūsų ūkininkų augintas daržoves. Kai mūsų tiekėjai užtikrins pakankamą kiekį lietuviškų morkų - prekiausime vien mūsų šalyje augintomis morkomis", - žada O.Malaškevičienė.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Zofija Cironkienė sako, kad morkų derlius šiemet turėtų būti pakankamas jomis aprūpinti lietuviškus prekybos tinklus. Tačiau kiek juose bus lietuviškų morkų, priklausys nuo prekybos tinklų siūlomų sutarčių ūkininkams. Pasak direktorės, ankstesniais metais didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų sutarčių sąlygos buvo priimtinos ne visiems ūkininkams, nes mėnesio pabaigoje prekybininkai nuskaitydavo vadinamąsias savanoriškai prisiimtas iki 14 proc. logistikos ir kitas išlaidas nuo daržovių pardavimo už tai, kad ūkininko į prekybos bazes atvežtą produkciją prekybininkai patys išvežiodavo po parduotuves. "Šiemet situacija pasikeitė, vadinamųjų logistikos mokesčių nebeliko, išskyrus "Rimi" tinklą. Tiesa, minimalius mokesčius dar taiko "Norfos" prekybos tinklas. "Maximos" ir "Iki" prekybos tinklai į bulvių ir daržovių augintojus jau žiūri kaip į partnerius", - sako ji.

Z.Cironkienė pamena, kad dėl šių mokesčių lietuviai ieškojo galimybių kiek galima daugiau morkų eksportuoti į Rusiją. "Rusams visada reikia fasuotų plautų kokybiškų morkų. O lietuviai jas išaugina tokios kokybės, kad chemijos ir nitratų likučių atžvilgiu lenkia ir olandus, ir lenkus. Šiemet morkų vežimas į Rusiją taip pat jau prasidėjo", - sako ji.

Mažėja valgytojų

Z.Cironkienė pažymi, kad daržovių poreikis šalyje mažėja, ir tai yra vienas pagrindinių iššūkių jų augintojams. "Valgytojų sumažėjo, nes dalis emigravo, kita jų dalis grįžo prie mėgėjų daržininkystės. Jaunimas tuo užsiima mažiau, tačiau turi tėvus ar gimines, kurie soduose užsiaugina daržovių ir jomis dalijasi su atžalomis", - aiškina ji.

Kitas daržovių augintojų iššūkis, pasak LDAA direktorės, yra Europos Sąjungos (ES) raginimas jas auginti pagal tausojančią auginimo sistemą mažinant cheminio purškimo intensyvumą. "Kaip žmonės, taip ir augalai serga. Ligoniams nerekomenduojama duoti vaistų nuo temperatūros iki 38 laipsnių karščio, o kaip nustatyti ribą, kada jau būtina purkšti bulves ir daržoves, o kada ne, kad jų neužpultų maras ar kitos ligos?" - klausia ji.

LDAA žiniomis, kitose ES šalyse, pavyzdžiui, Belgijoje, daržininkystės regionuose kas 15 kilometrų yra pastatytos vadinamosios ligų ir kenkėjų monitoringo stotelės su specialiais jutikliais, kurie fiksuoja drėgmės, oro temperatūros, kenkėjų kiekio rodiklius, juos siunčia į kompiuterį ir leidžia prognozuoti bulvių bei daržovių ligų grėsmės lygį. Tuo tarpu Lietuvoje tokios stebėsenos sistemos lig šiol nėra, todėl po 2013 metų mūsų ūkininkai rizikuoja netekti iki 30 proc. išmokų, jei ūkiuose netaikys aplinką tausojančių draugiškų auginimo technologijų.

"Nors, kaip patys olandai ar belgai sako, mūsų visas daržoves galima laikyti ekologiškomis pagal tai, kiek augalų apsaugos priemonių naudojame, palyginti su jais, bet ūkininkai dažnai abejoja, ar iš tiesų verta purkšti augalus, ir kada dar galima palaukti. Pavyzdžiui, belgams pranešimai siunčiami kiekvieną savaitę kartu informuojant, kada ir kokias augalų apsaugos priemones patartina naudoti. Tokiu būdu stipriai sumažinamas betikslis augalų apsaugos priemonių naudojimas", - aiškina Z.Cironkienė.  

Ji pabrėžia, kad monitoringo stotelių pastatymas ir priežiūra kainuoja, todėl LDAA siūlo pinigus, kurie skiriami ūkininkų konsultacijai ar Sodininkystės ir daržininkystės instituto moksliniams taikomiesiems tyrimams panaudoti ligų prognozavimo ir informavimo sistemai kurti. Tuomet daržovių ir vaisių augintojai galėtų sumažinti purškimo nuo augalų ligų intensyvumą, o chemikalams pirkti leistų mažiau pinigų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"