TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Eilės laukiant vizų - skausmas turizmo verslui

2006 10 11 0:00
Lietuvos ambasadoje Minske (Baltarusija), gauti vizai reikia sugaiĖti nemažai laiko. LŽ archyvo nuotrauka

Baltarusijoje ir Rusijoje nemažėjant eilėms dėl vizų į Lietuvą Užsienio reikalų ministerija didina darbuotojų skaičių šių šalių atstovybėse. Paslaugų verslo atstovai įspėja, kad strimgalviais verždamasi į Šengeno zoną Lietuva gali prarasti turistus iš Rytų.

Lietuvos konsulinių atstovybių Rusijoje ir Baltarusijoje tarnautojai dirba išsijuosę - norinčių aplankyti mūsų šalį užsieniečių nuolat daugėja. Tai, kad kai kurios Lietuvos atstovybės negali tą pačią dieną priimti visų pageidaujančiųjų, LŽ patvirtino ir Užsienio reikalų ministerijos (URM) valdininkai.

Pasak turizmo verslo atstovų, dėl eilių kenčia visas šalies turizmo sektorius, o kalta dėl to pati URM. Teigiama, jog norinčių į Lietuvą atvykti gretimų valstybių piliečių spūstys susidaro dėl naujos vizų išdavimo tvarkos, kuri įsigaliojo balandį. Joje nurodyta kelionių agentūroms privalomai akredituotis Lietuvos diplomatinėse atstovybėse, įrodyti savo patikimumą teikiant informaciją apie sumokamus mokesčius ir t. t. URM tvirtina, esą šie reikalavimai būtini stojant Lietuvai į Šengeno zoną, tačiau kritikai mano, kad tokia tvarka tik apsunkina trečiųjų šalių piliečių, pageidaujančių gauti vizas, padėtį. Dėl to gali gerokai sumažėti turistų srautas.

Plės pajėgas

Siekdama mažinti eiles konsulinėse atstovybėse Vyriausybė patvirtino Konsulinės plėtros programą, kurioje numatoma stiprinti konsulinę tarnybą. Pagal šią programą Baltarusijoje dirbs 8, o Rusijoje 18 naujų darbuotojų.

"Kad būtų galima sparčiau aptarnauti prašančiuosius vizų, Lietuvos atstovybėse reikia turėti daugiau konsulinių pareigūnų ir valstybės tarnautojų. Todėl programai įgyvendinti būtinas atitinkamas finansavimas", - LŽ aiškino URM Konsulinio departamento pavaduotojas Petras Anusas.

Programos rengėjai apskaičiavo, jog preliminariai tam iš šalies biudžeto teks skirti 13,3 mln. litų. "Poreikis plėsti konsulines tarnybas didėja. Pirmąjį 2005 metų pusmetį Lietuvos atstovybės NVS šalyse išdavė 141,9 tūkst. vizų, o tą patį 2006-ųjų laikotarpį - 21 proc. daugiau. Tačiau konsulinė plėtra numatyta ne tik į NVS šalis, bet ir į ES valstybes. Viena vertus, tokį sprendimą lėmė padidėjusi paklausa, kita vertus, konsulinių pareigūnų ir valstybės tarnautojų skaičių turime didinti atsižvelgdami į Šengeno sutarties sąlygas", - kalbėjo Anusas.

Anot jo, poreikis stiprinti konsulines tarnybas jaučiamas visose gretimose Rytų valstybėse, Vakarų Europoje jis didžiausias Airijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Pagal programą konsulines tarnybas numatoma įsteigti Indijoje, maždaug 2008 metais - Australijoje ir Brazilijoje.

Griauna planus

Paslaugų verslo atstovai atkreipia dėmesį, kad jau dabar poilsiauti Lietuvoje ryžtasi vis mažiau Baltarusijos ir Rusijos piliečių. "Iš turizmo agentūrų dažnai girdime nusiskundimų, jog įvedus naują vizų išdavimo tvarką jos nebegali planuoti kelionių, nes konsulinės tarnybos nespėja laiku parūpinti vizų. Dėl to rusai ir baltarusiai, ypač mėgstantys lankytis Lietuvoje žiemos švenčių laikotarpiu, ne visada gali įgyvendinti savo planus. Yra buvę atvejų, kai ištisus viešbučius išsipirkę turistai iš minėtų valstybių negalėjo atvažiuoti, nes laiku negavo vizų", - sakė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vykdomoji direktorė Eglė Dilkienė.

Masalas - traukos centrai

Druskininkų, rusų ir baltarusių mėgstamo kurorto, Turizmo ir informacijos centro direktorius Rimantas Palionis teigė, jog pritraukti daugiau poilsiautojų miestui dar pavyksta, nors tai kainuoja nemažai pastangų. "Tikėtina, kad jų srautai padidėjo, tačiau tokia tendencija gali būti siejama su įvairesne kurorto paslaugų pasiūla, aktyvia rinkodara, naujais patraukliais objektais. Manoma, Druskininkuose atidarius vandens parką norinčiųjų atvykti čia dar padaugės, nes šiandien visi, kurie pageidauja vandens pramogų, keliauja į Lenkiją", - vylėsi Palionis.

Pašnekovas tiki, kad rusams ir baltarusiams duris į vandens parką atvertų spartesnis Lietuvos konsulinių skyrių darbas. Pasikeitus situacijai šalies atstovybėse, Palionio manymu, didesnius gretimų valstybių turistų srautus neabejotinai pajustų ne tik Dzūkijos kurortas, bet ir sostinė bei pajūris.

Kaltas Šengenas

Viešbučių ir restoranų asociacijos atstovė užsimena, jog būtų galima sulaukti kur kas daugiau svečių, jei ne Lietuvos ryžtas įsilieti į Šengeno erdvę. "Rusijos ir Baltarusijos žmonėms Lietuva tebėra vakarietiška valstybė, kurioje už priimtiną kainą galima atsipūsti ir papramogauti. Tačiau dėl procedūrų vizoms gauti tų šalių piliečiai mieliau renkasi tokius kraštus kaip Turkija. Ten ne tik garantuotas geras oras, bet ir vizą be jokio vargo galima nusipirkti tiesiog oro uoste", - dėstė pašnekovė.

Tačiau Turkijos pavyzdys URM pareigūnų neįkvepia. "Kol kas Turkija nėra ES narė, o vizos - rimti dokumentai, leidžiantys kitos valstybės piliečiams atvykti į šalį, - ten tarsi karštos bandelės parduodamos oro uoste. Kita priežastis, dėl kurios Turkijoje taikoma paprastesnė tvarka negalioja pas mus, yra ta, kad Lietuvai tapus Šengeno zonos nare jos viza suteiks galimybę lankytis ne tik mūsų šalyje, bet ir kitose Šengeno zonai priklausančiose valstybėse", - kalbėjo Anusas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"