TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Eismo saugumo tyrimas - be naudos

2007 10 17 0:00
Mokslininkų manymu, šią gatvę "įkišus" į tunelį turėtų ištirpti čia piko valandomis nusidriekiančios automobilių eilės.
Autoriaus nuotrauka

Šimtai žmonių žūsta automobilių avarijose, o mokslininkai eismo saugumui gerinti bei automobilių spūstims mažinti tegali pasiūlyti pastatyti dar keletą šviesoforų ir pagrindinėse gatvėse įrengti "žaliąją bangą".

Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkų atliktas Marijampolės miesto susisiekimo sistemos ir eismo saugumo strategijos vystymo tyrimo rezultatas daugeliui jį skaičiusiųjų sukėlė tik šypsnį.

Siūlo tiltą

Mokslininkų atliktame daugiau kaip 60 puslapių tyrime teigiama, kad 2005 metais Marijampolėje vidutinė gatvių apkrova kai kuriuose ruožuose siekė 310-424 automobilius per valandą. Galimas teorinis tokios gatvės pralaidumas sankryžose - 680-720 automobilių per valandą.

Tačiau dėl netolygaus transporto srautų pasiskirstymo piko valandomis jau dabar šio miesto centre - Vilkaviškio, J.Dailidės, V.Kudirkos gatvėse - eismo srautai yra beveik dvigubai didesni. Marijampolėje jie ypač dideli ties tiltu per Šešupę Vilkaviškio gatvėje, kur rytinis automobilių srautas sudaro beveik 3 tūkst. automobilių per valandą. Dėl to čia nusidriekia daugiau kaip kilometro ilgio automobilių virtinė, slenkanti vidutiniškai tik 7,7 kilometrų per valandą greičiu. Taip yra dėl per mažo V.Kudirkos ir J.Dailidės gatvių sankryžos pralaidumo.

Kaip vieną iš problemos sprendimo būdų transporto specialistai Marijampolės valdžiai siūlo naują tiltą per Šešupę pietvakarinėje miesto dalyje, Aušros gatvės tęsinyje, statyti bent 4 eismo juostų. Manoma, kad naujo "Aušros" tilto prieigose 2026 metais per rytinį piką automobilių srautai sudarys apie 1036 automobilius per valandą. Prognozuojama, kad automobilizacijos lygiu Marijampolė greitai pasivys Vilnių - 2020 metais tūkstančiui gyventojų teks 600-620 automašinų.

Dabartinis automobilių skaičius nerodo realios padėties - skaičiuojamos tik registruotos automašinos. O štai turinčios tranzitinius numerius, kurių daugybė zuja šiame automobilių turgumi garsėjančiame mieste, neskaičiuojamos.

Dėl itin intensyvaus eismo ir pernelyg mažo gatvių pralaidumo Suvalkijos sostinės centras ir Degučių mikrorajonas yra pačios avaringiausios miesto zonos.

Patarimas: keli nauji šviesoforai

Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai Marijampolės valdžiai siūlo įrengti keletą naujų šviesoforų ir juos sureguliuoti taip, kad jie veiktų pagal "žaliosios bangos" principą. Be to, pritaria sumanymui įrengti tunelį Vilkaviškio ir J.Dailidės gatvėse, o po J. Basanavičiaus aikšte - automobilių stovėjimo aikštelę.

Kai kurie LŽ kalbinti statybų specialistai mokslininkų atliktą analizę įvardijo tik kaip esamos padėties konstatavimą, o siūlymus pavadino nepagrįstais.

"Kol kas mačiau tik vieną realų siūlymą - sureguliuoti šviesoforus taip, kad jie veiktų "žaliosios bangos" principu. O štai naujų šviesoforų statyba Laisvės ir Vytauto bei Laisvės ir V.Kudirkos gatvių sankryžose kažin ar pasiteisintų, nes jie vienas nuo kito būtų netoli ir automobiliai tik dar labiau užkimštų miesto centrą", - samprotavo pašnekovai.

Jie suabejojo ir siūlymu po J.Basanavičiaus aikšte įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, o eismą Vilkaviškio ir J.Dailidės gatve nukreipti į tunelį. Mat tokie projektai brangūs, juos sunku techniškai įgyvendinti.

"Šioje analizėje iš tiesų gana daug ko trūksta, ypač siūlymų, ką daryti, kad situacija mieste pagerėtų", - LŽ sakė Marijampolės savivaldybės mero pavaduotojas Vidmantas Brazys. Jis prasitarė, kad už tyrimą sumokėjo vienas prekybos tinklas. Ir be šio tyrimo savivaldybė rengiasi naujo tilto per Šešupę statybai. Iš ES struktūrinių fondų gauta 375 tūkst. litų galimybių studijai, statybos projektui, jo poveikio aplinkai vertinimui parengti. Vėliau ES fonduose bus ieškoma paramos ir patiems statybos darbams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"