TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

EK akiratyje - uosto sanitariniai reikalai

2009 06 22 0:00
Klaipėdos uostas turi kuo greičiau pradėti statyti naujus iš laivų surenkamo vandens valymo įrenginius.
Autorės nuotrauka

Retkarčiais jūra į krantą išmeta krovinių likučių - lentų, arbatos pakelių ar bananų dėžių, bet kur kas dažniau bangos išplauna tik kalnus šiukšlių ir naftos teršalų - aktyvios laivybos pėdsakų.

Pastarąjį kartą Baltijos jūros išmestų "gėrybių" 2003 metais prieš šv. Kalėdas buvo sulaukę Šventosios gyventojai. Tąkart pakrantė buvo nusėta nesunokusiais bananais ir lentelių ryšuliais. Bananų juosta pajūriu tęsėsi nuo Šventosios pašonėje esančios Žemaičių Alkos iki pat Kunigiškių.

Dar anksčiau į Lietuvos pakrantę jūra buvo išmetusi apelsinų, arbatos ir net degtinės. Tačiau dažniausiai paplūdimius pasiekia naftos gumulėliai, kurie, kaip spėjama, išpilami iš naftos tanklaivių kartu su balastiniais vandenimis. O kaltininkų nustatyti nepavyksta.

Europos Komisija (EK) įpareigoja uostus rinkti atliekas iš laivų ir taikyti tokio dydžio sanitarines rinkliavas, kad jie nemestų šiukšlių į jūrą.

Klaipėdoje teikiamos sanitarinės paslaugos, tačiau atnaujinti nuo sovietinių laikų užsilikusių laivų vandens valymo įrenginių neskubama ir europinių lėšų tam neieškoma - laukiama privačių investicijų.

Rinkti - prievolė.

EK dokumentuose nurodoma, kad pastarąjį dešimtmetį Europos bendrijai didelį susirūpinimą kelia jūrų ir valstybių pakrančių teršimas iš laivų išmetamomis atliekomis ir krovinių likučiais. Europos šalių pakrantėse yra apie 600 uostų. Jie turi užtikrinti, kad visur būtų sumontuoti atitinkami sanitariniai priėmimo įrenginiai.

Birželio 17-18 dienomis Aplinkos ir Susisiekimo ministerijose bei Klaipėdos uoste lankėsi Europos jūrų saugumo agentūros (European Maritime Safety Agency - EMSA) inspektoriai. Tikrinta, ar efektyviai veikia laivuose susikaupiančių atliekų surinkimo sistema. Tokio pobūdžio inspekcija surengta pirmą kartą, o vizito ataskaita bus pateikta EK ir tikrintam uostui.

EMSA duomenimis, pastaruoju metu Europos Sąjungos uostuose kraunama apie 3,7 mlrd. tonų krovinių per metus. Laivyba - vienas svarbiausių transporto sektorių. EMSA yra pagrindinė šio sektoriaus techninės priežiūros institucija.

Pasak Klaipėdos uosto atstovės Gedos Marozaitės, inspektorius domino ne tik tai, kaip tvarkomi dokumentai, bet ir kaip praktiškai renkamos bei utilizuojamos atliekos ir krovinių likučiai pagal EK 2000 metų direktyvą 2000/59/E.

Pastarąjį kartą Klaipėdos uosto atliekų tvarkymo planas, kuriuo nustatomos procedūros ir įkainiai, buvo koreguotas bei patvirtintas generalinio direktoriaus įsakymu prieš dvejus metus. Pagal nusistovėjusią Klaipėdoje priimamų atliekų struktūrą tris ketvirtadalius sudaro naftuotas vanduo, ketvirtadalį - šiukšlės.

Operatoriui priėmus atliekas išduodamas kvitas, kuris gali būti pateiktas kaip įrodymas, nagrinėjant atvejus dėl įtariamo užterštų medžiagų išpylimo.

Užsakymą surinkti atliekas pateikia laivo agentas, gavęs jį iš atplaukiančio laivo kapitono prieš 24 val., arba vos išplaukus laivui iš arčiau esančio uosto. Laivo mokama sanitarinė rinkliava turi būti nedidelė, konkurencinga rinkoje, bet ir patenkinanti visus sanitarinius poreikius.

Įrenginiai pasenę

Šiuo metu atliekų surinkimo iš laivų operatoriaus funkcijas vykdo UAB "Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas", kuris turi savo valymo įrenginius. Jie yra vieninteliai uoste nuo 1978 metų ir moraliai pasenę.

Bendrovės vadovo Benedikto Petrausko teigimu, EMSA inspekcijos veikla buvo postūmis, kad Klaipėdos uostas kuo greičiau pradėtų statyti naujus iš laivų surenkamo vandens valymo įrenginius. Senuosius numatoma išardyti, kai bus pradėta vykdyti keleivių ir krovinių keltų terminalo statyba, kuri dėl sudėtingo pasirengimo vėluoja. Anksčiau planuota visus darbus baigti iki 2009 metų liepos, o jiems tik ką prasidėjus - ne anksčiau kaip 2011 metais.

"Mūsų įrenginiai kol kas atitinka techninius reikalavimus, tačiau jų priežiūra brangiai kainuoja. Praėjusiais metais pajamos iš kitos bendrovės veiklos padėjo mums dirbti pelningai. Tačiau šiemet dėl krizės sumažėjo laivų ir priimtų lijalinių vandenų kiekis, kartu ir pajamos. Mūsų padėtis sunkėja", - teigė B.Petrauskas.

Pasak jo, valymo įrenginius numatyta statyti Smeltės pusiasalyje. Privataus operatoriaus investicija, kuri gali viršyti 10 mln. litų, būtų ilgos finansinės grąžos projektas. Todėl su nauju uosto vadovu Eugenijumi Gentvilu bus deramasi dėl abiem pusėms priimtinų sąlygų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"