TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

EK Lietuvoje ieško diskriminacijos

2008 02 04 0:00

Europos Komisija (EK) ketvirtadienį vienuolikai valstybių narių, tarp jų ir Lietuvai, išsiuntinėjo pastabas dėl Lygių užimtumo galimybių direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę. Darbdaviai teigia, jog ši reakcija yra dvejų metų senumo, o ekspertai tas pastabas laiko bereikšmėmis.

Prieš aštuonerius metus priimta Lygių užimtumo galimybių direktyva draudžia diskriminaciją dėl religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos užimtumo ir lavinimo srityse. EK išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad kai kurioms Europos Sąjungos valstybėms turima pastabų dėl diskriminacijos sąvokos apibrėžimo ir neįgaliųjų integracijos į darbo rinką, dėl kai kurių išimčių, Nediskriminavimo įstatymo.

Triukšmas dėl nieko.

Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas LŽ sakė, kad oficialius dokumentus Lietuva turėtų gauti po savaitės. "Čia teisinis ginčas. Reikia žiūrėti, dėl ko EK tiksliai kaltina, ar pagrįstai kaltina", - aiškino D.Kriaučiūnas. Jis vis dėlto labiau linkęs laikytis nuomonės, kad kaltinimai nepagrįsti, tačiau nematęs dokumentų teigė negalįs nieko komentuoti. Anot D.Kriaučiūno, daugybė valstybių nepatenkintos EK požiūriu į kai kuriuos dalykus, taip pat į šias direktyvas, mat jas reikalaujama perrašyti pažodžiui. Pašnekovas pažymėjo, kad ginčas susijęs su direktyvų perkėlimu, o ne su "realia" diskriminacija. "Jei klausiate, ar pas mus kas nors buvo diskriminuojamas, galime atsakyti - nebuvo. EK mato mūsų įstatymus, lygina su direktyva ir jai atrodo kažkas negerai", - dėstė savo poziciją D.Kriaučiūnas.

Kaip LŽ sakė Laisvosios rinkos instituto vyriausiasis ekspertas Gintaras Kadziauskas, EK paragino Lietuvą kruopščiau perkelti Lygių galimybių direktyvą į šalies teisę tam, kad būtų užkirstas kelias diskriminacijai darbo rinkoje. "Triukšmas dėl nieko. Lietuvos stabtelėjimas didelės gėdos nedaro", - LŽ tvirtino pašnekovas.

Pasak jo, dabartine ES nediskriminavimo politika siekiama įrodyti, kad renkantis darbuotoją ir darbdavį galima vadovautis tokiais kriterijais kaip kvalifikacija, išsilavinimas, pareigingumas ar sąžiningumas, o tokiais kaip darbuotojo amžius, lytis, ar tautybė remtis nevalia. "Todėl tenka suktis: jei vyrukas pageidauja tapti transporto įmonės direktoriaus sekretoriumi, jam pasakoma, kad trūksta raštvedybos patirties; jei stropi penkiasdešimtmetė siekia įsidarbinti reklamos vadybininke, jai "pripaišomas" kvalifikacijos

stygius", - paprastai paaiškino ekspertas. Anot jo, priimdami ir rinkdamiesi darbus ar darbuotojus žmonės natūraliai vadovaujasi apibendrinimais. "Ir ne įstatymai juos atbaidys nuo apibendrinimų, t. y. diskriminacijos, o supratimas - ar suklysta remiantis tokiu apibendrinimu, ar ne", - kalbėjo specialistas.

Darbdaviai diskriminaciją pamiršo

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas LŽ sakė, kad per porą metų situacija šalies darbo rinkoje pasikeitė iš esmės ir apie diskriminaciją joje nėra nė kalbos. "Kai buvo didelis nedarbas, sutinku, tikrai atsirasdavo nesąžiningų darbdavių, kurie diskriminuodavo žmones - ar artėjančius prie pensinio amžiaus, ar besilaukiančias moteris, ir tokių darbuotojų vengdavo. Tačiau viskas labai greitai pasikeitė. Šiandien darbdaviai taiko net labai aktyvias priemones, kad žmonės būtų įtraukiami į darbo rinką, nesvarbu, ar tai būtų pensinio amžiaus asmuo, ar besilaukianti moteris. Darbuotojų ieškoma net įkalinimo įstaigose, nors visai neseniai tai atrodė neįmanoma", - dėstė D.Arlauskas. Pasak jo, tai tik parodo, kad darbdaviai jau visai kitaip žiūri į darbuotojus.

EK pareiškimą D.Arlauskas vertina itin kritiškai. Jo nuomone, Komisija labai inertiška, juk jei kokia nors problema užfiksuojama, kol padaromas sprendimas praeina dveji metai, o per tą laiką situacija spėja kardinaliai pasikeisti. "Net profsąjungos Trišalėje taryboje nekelia tokių problemų, kokias dabar dėsto EK biurokratai. Suprantama, jie dirba pagal tam tikrą planą, turi kažką daryti ir parodyti. Todėl aš ne tik skeptiškai, bet ir visiškai nepasitikėdamas žiūriu į tokias Europos Komisijos išvadas", - pabrėžė pašnekovas. Anot D.Arlausko, su profsąjungomis šiuo metu aktyviai deramasi dėl darbo rinkos lankstumo, o tokios EK išvados klaidina tiek visuomenę, tiek pačią ES biurokratiją, kuri vėliau iš to darys kitas išvadas.

"Minima direktyva turi būti perkelta, tačiau aš samprotauju šiek tiek kitaip, nei mąsto Briuselio biurokratai. Kartais mes labai jau uoliai ir pernelyg tiesmukai perkeliame visas direktyvas. Galiausiai direktyvos perkėlimas dar nereiškia, kad tai reikia padaryti dėl to, jog Lietuvoje bloga situacija. Lietuvoje situacija kartais būna net geresnė nei kitose ES valstybėse. Bet EK naudoja vieną modelinį kirpimą, ir viskas. Jei pas mus būtų kokių nors pažeidimų ar nusiskundimų, tada suprasčiau tai", - kalbėjo D.Arlauskas.

Lygių galimybių užtikrinimo problemų, pasak jo, pirmiausia atsiranda ten, kur didelis nedarbas, o mūsų šalyje darbo rinka priima visas pažeidžiamas grupes, todėl darbdaviai tikrai nediskriminuoja darbuotojų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"