TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

EK sieka suvienodinti atlyginimus komandiruojamiems darbuotojams

2016 07 23 6:00
Darbuotojų komandiravimas į užsienį itin būdingas statybų sektoriui. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Europos Komisijos (EK) pasiūlymas komandiruotiems darbuotojams taikyti iš esmės tokias pačias darbo užmokesčio ir darbo sąlygų nuostatas, kokios taikomos vietos darbuotojams, toliau skinasi kelią. EK atmetė Lietuvos ir kitų Vidurio bei Rytų Europos šalių prieštaravimus. Tuo metu Vakarų šalys Komisijos siūlymą remia.

14 nacionalinių parlamentų išreiškė nuomonę, kad kovo 8 dieną Europos Komisijos pateiktas pasiūlymas peržiūrėti direktyvą dėl darbuotojų komandiravimo galbūt prieštarauja subsidiarumo principui.

Tačiau EK padarė išvadą, kad pasiūlymas peržiūrėti direktyvą šio principo nepažeidžia. Komisijos manymu, komandiruoti darbuotojai turėtų uždirbti tiek pat, kaip ir vietos specialistai. Šiuo metu komandiruotiesiems užtikrinamas tik minimalus tos šalies darbo užmokestis.

Neišsižadėjo savo sprendimų

Prieštaravimus pateikė nacionalinių parlamentų rūmai iš Lietuvos, Bulgarijos, Kroatijos, Čekijos, Danijos, Estijos, Vengrijos, Latvijos, Lenkijos, Rumunijos ir Slovakijos.

Reaguodama į tai Europos Komisija privalėjo iš naujo nagrinėti pasiūlymą ir nuspręsti, kaip elgtis: pasiūlymo nekeisti, pakeisti iš dalies arba jį atšaukti ir savo sprendimą tinkamai pagrįsti.

Tačiau Prancūzijos, Italijos, Portugalijos, Ispanijos ir Jungtinės Karalystės nacionaliniai parlamentai pateikė savo nuomonę ir nurodė, kad EK pasiūlymas subsidiarumo principui esą neprieštarauja.

Išanalizavusi pateiktus argumentus, EK dar kartą patvirtino, kad sprendimas nustatyti komandiruotiems darbuotojams taikytinas ES lygmens taisykles, kaip daroma nuo 1996 metų, yra tinkamas. Esą siekiama užtikrinti, kad toje pačioje vietoje dirbantiems darbuotojams būtų taikomos tokios pačios privalomos taisyklės, nesvarbu, ar jie yra vietos darbuotojai, ar iš kitų šalių komandiruoti toje vietoje dirbti darbuotojai. Prievolė visoms valstybėms narėms taikyti šias taisykles visuose ekonomikos sektoriuose esą negali būti nustatyta nacionaliniu lygmeniu, todėl turi būti nustatyta ES lygmeniu. Be to, EK tvirtina, kad pasiūlymu visapusiškai atsižvelgiama į valstybių narių kompetenciją nustatyti darbo užmokestį pagal nacionalinę praktiką.

EK pasiūlymas toliau bus svarstomas Europos Taryboje ir Europos Parlamente. EK tęs dialogą su kiekvienu parlamentaru.

Didės atlyginimai

„Lietuvos žinios“ jau rašė, kad nauja EK siūloma mokėjimo komandiruotiems darbuotojams tvarka sudarytų prielaidą didėti darbo užmokesčiui į užsienį komandiruojamiems darbuotojams. Nors tai gera žinia svetur dirbantiems lietuviams, lazda turi du galus: nuogąstauta, kad naujos nuostatos gali sumažinti darbuotojų iš Lietuvos paklausą ir padidinti „šešėlį“.

Advokatų profesinės bendrijos „iLAW“ advokatas Vilius Mačiulaitis dienraščiui yra teigęs, kad didžiausi pokyčiai, kuriuos numato EK pasiūlymai, bus susiję su komandiruotų darbuotojų darbo užmokesčio norma. Komandiruotiems darbuotojams šiuo metu nustatyta tik minimali darbo užmokesčio norma, o patvirtinus naują pasiūlymą, būtų taikomos tokios pat atlygio taisyklės, kaip ir priimančiosios valstybės narės darbuotojams – pagal šalies teisės aktus ar visuotinai taikomas kolektyvines sutartis.

„Neretai darbo užmokestį sudaro ne tik minimalus atlyginimas, bet ir įvairios kitos priemokos bei išmokos, arba augant stažui didėja ir darbo užmokestis. Bus reikalaujama, kad valstybės narės aiškiai nurodytų, kokie elementai sudaro darbo užmokestį jų teritorijoje. Todėl tikėtina, kad komandiruojami darbuotojai uždirbs daugiau“, – prognozavo advokatas.

Pavyzdžiui, darbuotojas, komandiruotas dirbti į Belgiją, turi gauti ne tik jo profesiją atitinkantį minimalų darbo užmokestį (13,379–19,319 euro už valandą), bet ir kitus nustatytus priedus: už darbą blogu oru, judrumo išmoką, priedą už specialius darbus, įrankių nusidėvėjimo išmoką ir pan.

Kaip nurodė V. Mačiulaitis, EK taip pat siūlo, kad visuotinai taikomose kolektyvinėse sutartyse nustatytos taisyklės komandiruotiems darbuotojams taptų privalomos visuose ekonomikos sektoriuose. Šios nuostatos šiuo metu taikomos tik statybų sektoriuje, o valstybės narės gali pačios spręsti, ar jas taikyti ir kituose sektoriuose. Valstybės narės ir toliau pačios spręs, ar kolektyvinės sutartys turi būti taikomos visuotinai. Jos galios ir komandiruotiems darbuotojams.

Komandiruotiems darbuotojams dažnai mokamas mažesnis darbo užmokestis nei tą patį darbą dirbantiems vietos darbuotojams, o tai, EK manymu, gali lemti nesąžiningą vietinių ir darbuotojus komandiruojančių įmonių konkurenciją.

Įžvelgia nuolaidžiavimą stipriesiems

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonominės ir socialinės verslo aplinkos skyriaus vadovas ir ekspertas Juozapas M. Preikša teigia, kad siūloma tvarka turi protekcionizmo užuomazgų. Esą siūlymai palankūs šalims, į kurias vyksta pigesnė darbo jėga. Bet Rytų ir Vidurio Europos šalims, kurių žmonės dažniausiai ir uždarbiauja svetur, būtų trukdoma ilgalaikėje perspektyvoje susilieti su pajėgesnėmis rinkomis.

Anot jo, šiuo metu Lietuvos įmonės, didžiąją dalį darbų atliekančios užsienyje, tai gali daryti būtent dėl mažesnių darbo sąnaudų. Mat komandiruoti lietuvį į užsienio šalį dažnai kainuoja pigiau, nei toje šalyje samdyti vietinį darbuotoją. Tačiau mažesnės Lietuvos įmonių, užsienyje daugiausia dirbančių statybų ir transporto sektoriuose, sąnaudos nepriimtinos vietos įmonėms. Pašnekovo nuomone, jeigu darbuotojas sutinka dirbti už lietuvišką darbo užmokestį ir būti komandiruojamas į svečią šalį, jam esą neturėtų būti kliudoma tai daryti.

J. M. Preikša nuogąstavo, kad reikalavimas mokėti atlyginimą pagal užsienio šalies sąlygas tik padidins „šešėlį“. Esą jau dabar didelė dalis įmonių, ypač tos, kurios komandiruoja darbuotojus „netoli“ – į Latviją, Estiją ar kitas gretimas šalis, labai dažnai neregistruoja komandiruočių.

Tuo tarpu Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos (LĮĮA) prezidentas dr. Tomas Bagdanskis tvirtino, kad vietinių ir užsienio darbuotojų atlyginimų suvienodinimas galėtų sumažinti užsieniečiams skirtų darbo pasiūlymų skaičių.

SKAIČIAI

Komandiruotų darbuotojų dalis, palyginti su visa darbo jėga, yra vos 0,7 procento. Tačiau 2010–2014 metais komandiruotų darbuotojų skaičius išaugo beveik 45 procentais. 2014 metais ES buvo daugiau kaip 1,9 mln. komandiruotų darbuotojų.

Vidutinė komandiruotės trukmė – keturi mėnesiai. Darbuotojų komandiravimas itin būdingas statybų, gamybos ir paslaugų, pavyzdžiui, švietimo, sveikatos, socialinio darbo specialistams, ir verslo (administravimo, specialistų ir finansinių) paslaugų įmonėms.

Iš Lietuvos į kitas valstybes 2014 metais buvo komandiruota daugiau kaip 19,2 tūkst. darbuotojų, daugiausia (30,5 proc.) – į Vokietiją. Pagal komandiruotų darbuotojų skaičių Lietuva užėmė 19 vietą ES.

Į Lietuvą iš kitų ES valstybių narių 2014 metais komandiruota apie 1,9 tūkst. darbuotojų. Lietuva pagal priimamų komandiruotų darbuotojų skaičių ES buvo 26 vietoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"