TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

EK: vidaus paklausa – pagrindinis Lietuvos ekonomikos augimo variklis

2015 05 05 12:20
LŽ archyvo nuotrauka

Antradienį Europos Komisija pristato 2015 m. pavasario ekonomikos prognozę.

Europos šalių ekonomiką vienu metu veikia daug palankių veiksnių. Naftos kainos išlieka palyginti žemos, pasaulinis augimas stabilus, euro kursas toliau krenta, o ES vykdoma palanki ekonominė politika. Europos Centrinio Banko kiekybinio lengvinimo priemonės turi didelį poveikį finansų rinkoms, todėl sumažėjo palūkanų normos ir didėja lūkesčiai dėl geresnių kreditavimo sąlygų. Pagrindinis BVP augimą skatinantis veiksnys yra vidaus paklausa: numatoma, kad šiais metais sparčiau augs privatus vartojimas, o kitais turėtų atsigauti investicijos. Šie palankūs veiksniai bus naudingi visoms ES šalims. Tačiau konkreti nauda kiekvienos šalies ekonomikai visų pirma priklausys nuo ekonomikos gebėjimo reaguoti į mažesnes naftos kainas ir euro kurso kritimą.

Tikimasi, kad 2015 m., nepaisant sumažėjusio eksporto į Rusiją, Lietuvos ekonomika augs 2,8 %. Didėjant užimtumui ir realiosioms disponuojamosioms pajamoms, vidaus paklausa turėtų išlikti pagrindiniu ekonomikos augimo varikliu. Augančios investicijos realųjį BVP augimą 2016 m. turėtų padidinti iki 3,3 %. Infliacija išlieka žema. Tikėtina, kad viešųjų finansų gerėjimas 2015 m. stabtelės.

Europos Komisija prognozuoja, kad 2015 m. realusis BVP turėtų padidėti 1,8 proc. Europos Sąjungoje ir 1,5 proc. euro zonoje. 2016 m. ekonomika turėtų augti 2,1 proc. ES ir 1,9 proc. euro zonoje.

Atsižvelgiant į stiprėjančią vidaus paklausą, mažėjantį gamybos apimties atotrūkį, blėstantį mažesnių prekių kainų poveikį ir euro kurso kritimo nulemtas didesnes importo kainas, antrąjį pusmetį vartotojų kainos turėtų didėti, o 2016 m. išaugs dar daugiau. Prognozuojama, kad metinė infliacija ir ES, ir euro zonoje padidės nuo 0,1 proc. šiais metais iki 1,5 proc. 2016 m.

Numatoma, kad visuose sektoriuose gerėjant darbo rinkos sąlygoms ES nedarbo lygis šiais metais sumažės iki 9,6 proc., o euro zonoje – iki 11,0 proc. 2016 m. ekonomikos augimas turėtų toliau stiprėti, todėl ši tendencija tęsis, visų pirma šalyse, kurios neseniai įgyvendino darbo rinkos reformas. 2016 m. nedarbas turėtų sumažėti iki 9,2 proc. ES ir iki 10,5 proc. euro zonoje.

Dėl pastarųjų metų koregavimo pastangų, aktyvesnės ekonominės veiklos ir mažesnių palūkanų mokėjimų už negrąžintą viešąją skolą ES ir euro zonos fiskalinės perspektyvos toliau gerėja. Net jei bendra fiskalinės politikos kryptis iš esmės neutrali, ES deficito santykis su BVP turėtų sumažėti nuo 2,9 proc. 2014 m. iki 2,5 proc. šiais metais ir iki 2,0 proc. kitais metais. Prognozuojama, kad euro zonoje šis santykis sumažės nuo 2,4 proc. 2014 m. iki 2,0 proc. 2015 m. ir 1,7 proc. 2016 m. Manoma, kad tiek ES, tiek euro zonoje viešosios skolos santykis su BVP 2014 m. pasiekė aukščiausią tašką ir šiais bei kitais metais mažės, o 2016 m. pasieks 88,0 proc. ES ir 94,0 proc. euro zonoje.

.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"