TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ekologinį ūkį saugo šeimos rankose

2013 04 05 7:36
Kazio Kazakevičiaus nuotrauka/V.Žemaitienė neslėpė - ūkyje tenka dirbti po 12 ar net 14 valandų per parą, kad suspėtum viską padaryti.

Pamatęs, kaip Surgučių kaime (Marijampolės sav.) ūkininkauja Vilija ir Algirdas Žemaičiai, ne vienas Sūduvos krašto ūkininkas tik pečiais gūžčiotų. Šeima užsibrėžusi tikslą sukurti ne tik ekologinį, bet ir šviečiamąją veiklą vystantį ūkį.

Žemaičių šeimos ūkio dideliu tikrai nepavadinsi - vos daugiau nei 20 hektarų. Tačiau jame šiltuoju metų laiku auga daug gėrybių - daržuose auginamos morkos, bulvės, kitos daržovės, laukuose bujoja javai, nemenkame serbentyne dera uogos. Supirkėjams derliaus perdirbti šeima beveik neparduoda - tik juoduosius serbentus. Visa kita perdirbama pačiame ūkyje iki galutinio šeimos ūkio produkto.

"Stengiamės viską, ką išauginame, perdirbti, pagaminti galutinį produktą ir jį parduoti. Nes produkciją parduoti kaip žaliavą, net ir ekologišką, neapsimoka. Be to, norime, kad pirkėjas tikrai žinotų, jog perka švarią ekologišką produkciją", - LŽ tvirtino V.Žemaitienė.

Šeima beveik visus metus prekiauja savo išaugintomis daržovėmis, iš savo rugių ir kviečių kepta kaimiška duona, pyragais. Iš morkų, kitų daržovių ir vaisių spaudžia bei parduoda šviežias nepasterizuotas sultis. O kur dar pačių rauginti kopūstai, jų salotos, putinų, šaltalankių sultys su medumi. Viskas pagaminta pačių rankomis.

V.Žemaitienė neslėpė - tenka dirbti po 12 ar net 14 valandų per parą, kad suspėtum viską padaryti.

Kas savaitę, daugiausia penktadieniais ir šeštadieniais, jiedu su vyru gėrybes krauna į prekybai pritaikytus automobilius ir išvažiuoja į Marijampolės bei Kauno ūkininkų turgus. Vien šviežiai iškeptos naminės duonos per dieną išveža daugiau kaip 150 kilogramų. Šio ūkio duona prekiaujama ir dviejose ekologiškų prekių parduotuvėse Marijampolėje bei Vilkaviškyje.

"Jaučiame, kad naminės duonos paklausa didesnė, nei jos iškepame. Tačiau kol kas daugiau prikepti neturime galimybių. Galvojame pavasarį plėsti rugių laukus, tuomet ir duonos bus daugiau. Bet tam reikia sumažinti serbentyną. O toks darbas taip pat reikalauja laiko", - atviravo ūkininkė ir neslėpė, kad paversti savo ūkį vien "duonos fabriku", nors ir pelningu, ji nenorėtų.

Triūsia patys

Stengdamiesi išlaikyti įgytą žmonių pasitikėjimą ūkininkai itin rūpinasi produkcijos kokybe. Daržus dažniausiai ravi patys šeimynykščiai, tik rudenėjant, kai reikia nuimti gausų derlių, pasikviečia talkos. Net grūdus duonai ir pyragams mala patys. Tai daro itin šiais laikais retomis titnaginėmis girnomis. Joms sugedus, kažin ar pavyktų kur nors gauti kitą tokį aparatą ar jam reikalingų dalių. Todėl šeimininkas prie girnų nelinkęs prileisti net žmonos, o ką jau kalbėti apie svetimą žmogų.

V.Žemaitienė neslepia, kad prabėgo nemažai laiko, kol išmoko gaminti tokius kaimiškus gaminius, kokius dabar siūlo pirkėjams. Mat moteris, kaip ir jos mama - abi miestietės. "Tačiau kaime gyvenusi mano močiutė buvo labai gera "gaspadinė", kaip ir jos kaimynės. Tad aš pas jas būdavau dažna viešnia", - pasakojo Surgučių kaimo ūkininkė. Ką žino iš močiutės pasakojimų, naudojasi ir dabar. Naujų receptų kartais išduoda senosios kaimų gyventojos. Pagal jų pasakojimus V.Žemaitienė dabar bando atkurti raugintų kopūstų, pagardintų burokėliais, česnakais ir krienais, receptą. Nemenkai laiko užtruko, ir kol išmoko kepti kaimišką duoną. Važinėjo po visą Lietuvą, sėdėjo pas senąsias duonos kepėjas ir kaulijo, kad šios išduotų, ką ir kaip reikia daryti. Po truputį susidėliojo šiandienė kaimiškos duonos receptūra.

Tiesa, kad duona nebūtų rūgšti, dedama truputis cukraus, o tai neleidžia jos pripažinti ekologiška. Nesertifikuota ne tik šio ūkio duona, bet ir čia spaudžiamos sultys, kitos gaminamos gėrybės. "Gaminių sertifikuoti nesame linkę, nes tai tik pinigų švaistymas. Juk jei į sulčiaspaudę įdedi ekologiškai užaugintą morką ir iš jos išspaudi sultis, tai ir tos ekologiškos. Bet kad jos tikrai taip vadintųsi - reikalingas dar vienas sertifikatas. Taip tik siekiama iš ūkininko ištraukti kuo daugiau pinigų", - savo filosofiją dėsto ekologinio ūkio šeimininkė.

Prancūziška idėja

Žemaičių ūkis gyvuoja beveik dešimtmetį. Šeimos verslą jie, kaip ir dauguma sūduvių, dar gyvendami Vilkaviškyje, pradėjo nuo nenaujų automobilių gabenimo iš Vokietijos. Abu važinėdavo po Vakarų Europą ir į Lietuvą iš svečių šalių parvairuodavo automobilių prikrautus vilkikus. Taip susikrovė pagrindinį kapitalą. Jo prireikė nusipirkti apleistai sodybai Surgučių kaime, ant Šešupės kranto, ir beveik 20 hektarų dirbamos žemės.

Įsigijusi sodybą pora jau žinojo, ką veiks. Buvo ne kartą apsilankę vakarietiškuose ekologiniuose ūkiuose. Labiausiai Žemaičius sužavėjo aplankytas ūkis netoli Paryžiaus. Ten ūkininkai leidžia savo laukuose pasisėti miestiečiams daržovių arba patys pasėja, tik miestiečiai jas prižiūri, kiek sugeba. Sutartyje miestietis už tai įsipareigoja keletą dienų padirbėti ūkyje. Toks ūkis atlieka ir šviečiamąjį darbą - naudingas miesto vaikams, kurie nematę arklio, vištos, karvės ar kiaulės.

Tokią ūkio idėją iš pradžių Žemaičiai bandė pritaikyti ir Lietuvoje. Deja, greitai įsitikino, kad Marijampolės gyventojai nėra tiek atitolę nuo kaimo - siūlomų daržų ravėti jie nenorėjo, pageidavo rudenį atvažiuoti tik derliaus pasiimti.

Vilija ir Algirdas neslepia, kad jei kas nors atsuktų laiko ratą 10 metų atgal, jie, ko gero, pasirinktų tokį patį kelią. Tik vieno apgailestauja - šios veiklos būtų ėmęsi kaip galima jaunesni.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"