TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ekologinio ūkininkavimo veidas keisis

2014 05 22 6:00
Ekologiškai pagamintų žemės ūkio produktų paklausa didėja, tačiau ekologinių ūkių mažėja. LŽ archyvo nuotrauka

Pastaraisiais metais ūkiai vis labiau nusigręžia nuo ekologinės produktų gamybos, tuo tarpu vartotojų apklausos rodo, kad tokių produktų paklausa didėja.

Ekologinis ūkininkavimas svarbus ne tik žemės ūkiui, bet ir prisideda prie sveikos mitybos bei tausaus gamtos išteklių naudojimo. Tačiau tokių ūkių vis mažėja.

Pasak asociacijos „Gaja“ prezidentės Antano Stulginskio universiteto profesorės Vandos Žekonienės, ekologiniam ūkininkavimui vilties teikia tai, kad Vyriausybė prioritetą skiria gyvulininkystei, nes ekologinis ūkis be gyvulių neturi ateities. Be to, ekologinio ūkininkavimo ateitį užtikrina juo susidomėję ir į jį dažniausiai įsitraukiantys jauni žmonės, o tai labai svarbu senstančiam Lietuvos kaimui.

FAKTAI: ekologinių ūkių mažėja

Daugiausia ekologinių ūkių Lietuvoje buvo 2007 metais - jų skaičius siekė 2855.

Vėliau ekologinių ūkių vis mažėjo. 2008-aisiais jų buvo sertifikuota 2805, 2009 metais - 2679, 2010 metais - 2668, 2011 metais - 2598, 2012 metais - 2511. 2013-aisiais išliko panašios mažėjimo tendencijos.

Specialistai nurodo kelias ekologinių ūkių skaičiaus mažėjimo priežastis: ūkiai stambėja ir jungiasi, gamybos apimtis nemažėja, o deklaruojami ekologinių pasėlių plotai kasmet didėja. 2007 metais jie siekė 125 457 ha, 2011 metais - 157 995 ha, o 2012-aisiais - 162 655 hektarus.

Iš ekologinės produktų gamybos traukiasi daugiausia maži ūkiai, kaip manoma, dėl sudėtingų, biurokratinių administravimo procedūrų, veiklos rizikos bei atsakomybės.

Nespėja įvykdyti visų nurodymų

Augalininkystė, gyvulininkystė, pieno ir mėsos gamyba besiverčiantis Algirdo Lekavecko ūkis Zarasų rajone ekologiniu pripažintas jau prieš dešimtmetį. Ūkyje laikoma 17 karvių ir 25 vienetai prieauglio. Ūkininkas dabar nustatyta ekologinio ūkininkavimo tvarka nesiskundžia. Į jo valdas kontrolieriai atvyksta kartą per metus, kartais užsuka papildomai, neįspėję. Bet A. Lekaveckas LŽ sakė nebijantis kontrolierių, priešingai - gaunantis iš jų daug naudingų patarimų.

VšĮ „Ekoagros“ - vienintelė Lietuvoje veikianti ekologinės gamybos ir išskirtinės kokybės žemės ūkio bei maisto produktų sertifikavimu ir kontrole užsiimanti įstaiga. A. Lekavecko sakė, kad kitose ES šalyse veikia kelios kontroliuojančios įmonės, tad būtų gerai, jog ir Lietuvoje atsirastų konkurencija.

Ekologinis Danutės Petrušauskienės ūkis yra Kupiškio rajone. Ūkininkė 20 ha augina javus, daržoves, turi 0,30 ha sodą, laiko apie 50 vištų ir apie 30 gaidžių, nemažą pulką mėsinių kalakutų. Visi paukščiai šeriami tik savais pašarais.

Ji turi pastabų dėl nustatytos tvarkos. „Kontrolieriai reikalauja, kad ekologiniai ūkiai griežtai paisytų visų naujausių valdžios sprendimų, bet kartais nespėjame įgyvendinti visų naujovių - gauname nuobaudas. Taigi biurokratiniai nurodymai rengiami greičiau, negu ūkininkai gali juos sekti ir įgyvendinti“, - neslėpė ekologinio ūkio savininkė.

Su sveiku protu prasilenkia, pasak D. Petrušauskienės, gyvūnų laikymo reikalavimai. Antai laukinius elnius ir danielius leidžiama sertifikuoti kaip laukinius, o povus – ne. „Aš pati laikau šių paukščių ir kiekvieną kartą dėl jų tikrintojams turiu aiškintis“, - kalbėjo ūkininkė.

Jos požiūriu, ekologiniai ūkiai turėtų gauti daugiau paramos, nes šiuo metu patiria kelis kartus daugiau išlaidų, negu gauna ES išmokų, taip esą bus ir 2014-2020 paramos laikotarpiu jas padidinus.

Taip pat ūkininkė norėtų, kad valstybė rūpintųsi ekologiškai pagamintų produktų supirkimu, kaip yra Skandinavijos valstybėse - ten ūkininkas gali į parduotuvę atvežti daržoves, vaisius, pieną, mėsą, o mažmeniniai tinklai neturi teisės jų nepriimti bei privalo parduoti.

Biurokratiją mažins

Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus pavaduotojas Saulius Jasius sakė, kad nuo 2007 metų galioja ekologinio ūkininkavimo reglamentas. Europos Komisija (EK) stebi, kaip jis veikia visoje Europos Sąjungoje (ES), kaip keičiasi vartotojų lūkesčiai, su kokiais iššūkiais susiduria ūkiai bei administruojančios institucijos. Įvertinus, kad yra rimtų spragų, rengiamasi keisti kai kurias reglamento nuostatas.

Dabar rengiamas naujas ES ekologinio ūkininkavimo reglamentas, kuris numato kontrolės procedūrų supaprastinimą, lankstesnę bei atidesnę kokybės priežiūrą. "Turime pareikšti savo nuomonę - kokie yra Lietuvos lūkesčiai. Visos šalys narės dabar formuoja nacionalines pozicijas ir jos bus diskutuojamos“, - sakė S. Jasius.

Naujajame ES ekologinio ūkininkavimo reglamente kai kurios nuostatos bus griežtesnės, o kai kurios - supaprastintos. „Kalbama, kad būtinas paprastesnis ekologinių ūkių administravimas. Smulkūs ūkiai dėl biurokratinės naštos nelabai nori užsiimti ekologine gamyba - smulkiųjų ūkininkų akimis kontrolė atrodo bauginamai“, - teigė S. Jasius.

EK siūlo, kad mažieji ekologiniai ūkiai, kurie turi iki 5 ha žemės, galės jungtis ir pasinaudoti vadinamuoju grupiniu sertifikavimu. Tai reikštų, kad vienas įgaliotas asmuo galėtų pildyti paraiškas grupės smulkiųjų ūkininkų vardu. Tai būtų daug paprasčiau, negu dokumentus tvarkytis kiekvienam asmeniškai. Mažesnės būtų ir kontrolės sąnaudos.

„Kooperacijos principas galėtų būti taikomas ir stambesniems ūkiams. Bet Europos Komisijos nuostata tokia, kad didelis ekologinis ūkis turi būti sertifikuojamas individualiai. Manau, kad didesniems ūkiams tokių problemų net nekyla“, - kalbėjo valdininkas.

Tie ekologiniai ūkiai, kurie daug metų gauna sertifikatus ir yra gerai tvarkomi, pagal naująjį reglamentą galės būti klasifikuojami pagal rizikos vertinimo faktorių. Pasak S. Jasiaus, nenusižengusieji reglamentui kontrolierių sulauks ne kasmet, o rečiau, pavyzdžiui, kartą per dvejus metus. Tai palengvintų kontrolės mechanizmą sąžiningiems ūkiams.

Pusiau ekologinių ūkių nebus

ES dokumento projekte taip pat teigiama, jog ekologiniuose ūkiuose bus privalu naudoti tik ekologinę sėklą. Tiesa, Lietuva nėra sukūrusi stiprios sėklininkystės pramonės.

Be to, iki šiol pusė ūkininko ūkio galėjo būti laikoma ekologiniu, o kita dalis - neekologiniu. Tačiau, EK požiūriu, ekologinis ūkis turės būti vientisas. „Visas ūkis privalės būti pripažintas ekologiniu, - sakė ŽŪM atstovas. - Ūkininkavimo klasika - tai uždaras ciklas. Norint turėti gerą dirvožemį reikia laukus tręšti, bet cheminių trąšų ekologiniame ūkyje naudoti negalima, vadinasi, belieka alternatyva - mėšlas. Taigi būtina plėtoti ir gyvulininkystę.“ Pasak S. Jasiaus, gyvulininkystės poreikis ekologiniuose ūkiuose yra prioritetas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"