TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ekonomika atsigauna

2010 11 05 0:00
Tikimasi, kad mažėjantis nedarbas kitąmet atgaivins vartojimą.
LŽ archyvo nuotrauka

Po kelių sunkių metų Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Rusijoje baigėsi krizė ir prasidėjo ekonomikos augimas - trimituoja "Nordea Markets" analitikai. Ekonominiam atsigavimui didžiausią įtaką turėjęs eksportas ir toliau atliks didžiausią vaidmenį.

"Nordea Markets" trijų ketvirčių makroekonominės apžvalgos "Economic Outlook" duomenimis, eksportas buvo svarbiausias regiono ekonomikos atsigavimo elementas. Pasak šio banko vyresniojo analitiko Andrio Strazdo, daugiausia rūpesčių šalies ekonomikai kelia privataus sektoriaus vartojimas, kuris vis dar mažėja. Nors mažmeninės prekybos pardavimo rodikliai pamažu grįžta prie augimo, vidaus paklausa vis dar turi rasti tinkamą atramą. Analitiko skaičiavimu, vidaus vartojimas pradės augti jau kitais metais. Tuo metu šalių kaimynių vidaus ekonomikų plėtra gerokai skiriasi. Vertinant pagal ekonomikos atsigavimo lygį regiono lyderė yra Lenkija, pagreitį įgauna ir Rusija, o Baltijos šalys vis dar buksuoja didindamos vidaus paklausą.

"Eksportas yra pagrindinis augimo variklis, didinantis pramonės produkcijos mastą. Eksporto apimtis jau labai arti 2008 metų rodiklių. Ateities eksporto augimas vis dar priklauso nuo pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių atsigavimo - nuo ES, ypač kaimynių valstybių, ir Rusijos. Pasaulinio atsigavimo perspektyvos kitiems metams vis dar yra labai neaiškios. Nuosekliai augti ekonomikai labai padėtų vidinės paklausos didėjimas. Svarbu, kad vidinė pasiūla būtų stipri ir privataus sektoriaus vartojimas kompensuotų galbūt sumažėsiantį eksporto augimą", - teigė A.Strazdas.

Įžvelgia nedarbo mažėjimą

"Nordea Markets" vyriausiojo analitiko teigimu, infliacija didėja dėl kylančių maisto produktų, elektros, alkoholio ir tabako kainų. Netrukus pradėsiantys didėti atlyginimai taip pat dar labiau skatins infliaciją. Prognozuojama, kad 2010 metais darbo užmokestis smuks 0,2 proc., o 2011-aisiais padidės 1,8 procento.

Lietuvos banko (LB) prognozėmis, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet turėtų augti 0,5 proc., o 2011 metais - 3,1 procento. Tokias pat šalies ekonomikos augimo prognozes LB buvo pateikęs ir šių metų gegužės bei rugpjūčio mėnesiais. Manoma, kad šiemet Lietuvoje bus užfiksuota 1,2 proc. vidutinė metinė infliacija, o 2011 metais - 2,3 procento. Rugpjūtį LB prognozavo, kad šiemet Lietuvoje bus užfiksuota 1 proc., o kitąmet - 1,7 proc. vidutinė metinė infliacija.

A.Strazdas pažymi, kad matoma tendencija, jog nedarbo lygis lėtai, bet mažėja, o tai turėtų padėti atsigauti vartojimui. Nedarbo lygio prognozės vartotojų pasitikėjimo indekse taip pat padrąsinančiai sumažėjo, palyginti su aukščiausiuoju lygiu.

LŽ primena, kad nuo rugpjūčio Lietuvos darbo biržose (LDB) pasikeitus Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašui, bedarbių sąrašas gerokai sutrumpėjo. Manoma, kad būtent ši priemonė ir sumažino oficialių bedarbių skaičių, kurie biržoje buvo užsiregistravę tik dėl socialinių garantijų. Tiesa, kai kurios verslo sritys, kaip antai vežėjai, jau pasigenda kvalifikuotų darbuotojų. LDB duomenimis, 2010 metų spalio 1 dieną šalyje buvo užregistruota 309,4 tūkst. bedarbių, jie sudarė 14,3 proc. visų darbingo amžiaus šalies gyventojų. Tačiau manoma, kad neoficialus nedarbo lygis yra gerokai didesnis.

Estija visa galva aukščiau

Anot "Nordea Markets" analitiko, Estija jau netrukus taps euro zonos nare, o tai rodo, jog Baltijos šalims prasidėjo nauja era. Pasak jo, euro įvedimas Estijoje padidins pasitikėjimą ekonomika tiek šalies viduje, tiek užsienyje ir sustiprins atsigavimą. Tuo metu euro įvedimo Lietuvoje, A.Strazdo nuomone, galima būtų tikėtis ne anksčiau kaip 2014-2015 metais. "Būtina užtikrinti fiskalinę discipliną, kad 2012 metais deficitas būtų mažesnis nei 3 proc. BVP. Tam reikia sudėtingų politinių sprendimų, bet tikėtina, kad tai bus pasiekta dėl geresnio kreditų reitingo ir mažesnių skolinimosi išlaidų", - dėstė jis.

Anot klubo "Pinigų srautas" prezidento dr. Audriaus Dzikevičiaus, tai, kad Estija pirmoji iš Baltijos šalių įsives eurą kaip bendrą atsiskaitymų valiutą, parodys pasauliui, jog ši šalis yra patikimesnė nei kitos Baltijos šalys. Mat praūžus pasaulinei krizei Estija sugebėjo įvykdyti griežtus Mastrichto kriterijus, kurių nesugebėjo išlaikyti net kai kurios euro zonos šalys senbuvės.

"Be to, Lietuvai ir Latvijai parodys, kad esant politinei valiai bei turint bendrus ekonominius strateginius tikslus galima pasiekti labai ambicingų rezultatų. Tai sukuria precedentą, kad taisyklės nesikeičia ir durys į euro zoną lieka atviros, tad tiek Lietuvai, tiek Latvijai lieka galimybių taip pat į ją patekti", - samprotavo jis. Tačiau, pasak A.Dzikevičiaus, galima ir neigiama įtaka, kadangi likusių už euro zonos ribų šalių konkurencingumas tarptautiniu mastu sumažės, o tai vienas svarbiausių faktorių užsienio investuotojams renkantis šalis investicijoms.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"