TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ekonomiką augina šlamštas

2015 09 28 10:00
Kiekvienuose namuose pilna šlamšto, kuris vis papildomas ir keičiamas nauju. LŽ archyvo nuotrauka

Daugelyje ekonomikos vadovėlių dominuoja Nobelio premijos laureato amerikiečio Roberto Slowe sumanytas ekonomikos augimo modelis. Ekonomikos augimą jis apibūdina ne kaip gamybos augimą valstybėje, o kaip produktų, tenkančių vienam gyventojui, gamybos augimą. Taigi, kuo daugiau gaminama ir vartojama šalyje, tuo sparčiau auga jos ekonomika.

Toks ekonomikos augimo supratimas verčia gaminti daugiau šlamšto ir jį vartoti, taip teigia estų ekonomistas Andresas Arrakas straipsnyje, publikuotame estų dienraštyje „Postimees”.

Neoklasikų ideologija „daugiau – vadinasi, geriau” – tai šiuolaikinis idealas ir taip pat plėtros variklis, rašo ekonomistas. 2009 metais sparčiausiai augo Kinijos administracinis vienetas Makao – 13,2 procentais. Toliau – Kataras (9,5 proc.) ir Azerbaidžanas (9,3 proc.). Sparčiausiai augusių valstybių sąrašą užbaigia Latvija (-17,8 proc.), Armenija ir Lietuva (po -15 proc.), taip pat Estija ir Ukraina (-14,1 proc.).

Prekių ženklai aukoja kokybę

Kiek anksčiau kitas estų ekonomistas Hardo Pajula pagrįstai atveria „mažą nemalonią šiuolaikinio kapitalizmo paslaptį“. Jis pažymėjo, kad globalios konkurencijos paaštrėjimas, ypač kai kalbama apie Azijos ekonomikos gigantų pasirodymą rinkoje, turtingas valstybes su prastėjančia demografine struktūra ir brangia gamyba privertė lįsti į skolas, siekiant pagerinti gyvenimo lygį.

Yra ir kita šio proceso medalio pusė, kaip pažymi A. Arrakas. Visuotinai pripažinti prekių ženklai, stengdamiesi neapleisti savo užimtos rinkos dalies, ėmė gaminti pigiau ir prasčiau. Juk norint išsaugoti pozicijas, reikia daugiau parduoti – paprasčiausiai niekas naudingo ir nepigaus daikto (automobilio, šaldytuvo, televizoriaus, mobiliojo telefono) šiaip sau neišmeta. Vartotojus reikia priversti pirkti vis naujus daiktus. Lengviausias būdas to pasiekti yra žmonėms įrodyti, kad senas daiktas paprasčiausiai sugenda.

Pasak įžvalgų autoriaus A. Arrako, populiarūs prekių ženklai vis dažniau žymi nekokybiškas prekes. Jis pateikia asmeninį pavyzdį: „Kadangi JAV kompanijos „Camel Boots“ produkcijos mūsų parduotuvėse nėra, vienu metu perėjau prie kokybę žadančio Vokietijos komanijos „Lloyds“. Pirmuosius „Lloyds“ batus dėvėjau dešimt metų, ir jie man kainavo 2700 Estijos kronų (dabar atitiktų maždaug 50 eurų). Naujieji „Lloids“ batai kainavo irgi panašiai, bet "ištvėrė" mažiau nei metus".

Kas nerūpi Slowe

A. Arrako nuomone, pastaroji pasaulinė krizė įrodė, jog ir kai kurių stiprių valstybių (JAV, Vokietijos, Prancūzijos ir pan.) ekonomika yra grindžiama tuo, kad automobilį derėtų keistis kas antrus metus. Jei vieną dieną visuomenė nuspręs kitaip, toks ekonomikos modelis virs šipuliais. Siekiant automobilių kompanijas vėl pastatyti ant kojų, automobilių kompanijas ėmė supirkinėti valstybė, o žmonėms imta mokėti didesnes algas, kad pirktų naujus automobilius.

Straipsnio autorius pažymi, kad ekonomikos modeliai, grindžiami nekokybiškų prekių įsigijimu skolon (pavyzdžiui, lizingu) negali būti gyvybingi bent jau dėl to, kad kai 2060–2070 metais Kinija ir Indija išsikovos savo pozicijas, tai įvyks ne vartojimo, o jo perskirstymo sąskaita.

„Dabartinį modelį „daugiau – vadinasi, geriau“ būtina apversti kojomis aukštyn, bet tam tam prireiks laiko. Nemanau, kad Robertui Slowe tai rūpi“, – konstatuoja estų ekonomistas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"