TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ekonomiką gelbės eksportas

2009 11 18 0:00
Baltijos šalims ekonomikos kilimo teks palaukti.
LŽ archyvo nuotrauka

Nors valdžios atstovai bando įtikinti esą jau matantys ekonomikos atsigavimo požymių, ekonomistai tvirtina, kad Baltijos valstybėms atsigavimo teks palaukti dar keletą metų.

Didžiausios Šiaurės ir Baltijos šalių finansų grupės "Nordea" analitikai 0,5 procentinio punkto pablogino 2009-ųjų bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozę Lietuvai ir Estijai, bet pagerino šių šalių ateinančių metų prognozes. Atsigavimas, kurio analitikai Baltijos šalyse laukia 2011 metais, turėtų būti netolygus: sparčiausiai iš duobės kils Estija, lėčiausiai ropšis Latvija.

Pakilimas toli.

Analitikų teigimu, per kelis pastaruosius mėnesius pasaulio ekonomikos prognozės ženkliai pagerėjo dėl vis labiau ryškėjančių požymių, kad daugelis rinkų atsigauna. Tačiau, pasak ekspertų, Baltijos šalims ekonomikos atigavimo teks palaukti. Tiesa, kaimynė Estija ekonomikos atsigavimo keliu žengia tvirčiausiais žingsniais, mat analitikai prognozuoja, kad kitąmet Estijos BVP smuks mažiausiai - 1,5 proc., o Latvijos ir Lietuvos BVP smukimas gali siekti atitinkamai 3,5 ir 3 procentus. Jų teigimu, 2011 metais Estija turėtų kilti pirma - 2,8 proc. tempu, Lietuvos BVP kilimas, prognozuojama, galėtų siekti 2,2 proc., o Latvijos - 2 procentus.

"Nordea" analitikų skaičiavimais, šįmet Estija turėtų tikėtis 14,5 proc. BVP nuosmukio, Lietuva - 16,5 proc., o Latvija daugiausia - 18 procentų.

"Finastos" analitikai prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiemet sumažės 15 proc., o 2010 metais - 3 procentais. Latvijai prognozuojamas atitinkamai 18 proc. ir 4 proc, o Estijai - 13 proc. ir 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) smukimas.

Jaroslavas Suchodolskis, "Nordea Markets" vyriausiasis vadybininkas, nėra įsitikinęs, ar Estijai pavyks įgyvendinti savo ambicijas ir nuo 2011 metų įsivesti eurą. Jo nuomone, euro įsivedimo galimybes didins Estijos sugebėjimas kitais metais išlaikyti 3 proc. biudžeto deficitą. "Tačiau euro įvedimas išlieka kaip politinio lygmens klausimas, tad ar tikrai estams pavyks įsivesti eurą 2011 metais, sunku prognozuoti. Išlaikyti maždaug 3 proc. biudžeto deficitą vėlesniais metais nebus lengva, nes jo dydis labai priklausys nuo fiskalinės politikos griežtumo", - samprotavo jis.

"Nordea" analitikai prognozuoja, kad Lietuvai ir Latvijai euro įvedimo planus teks atidėti iki 2014-2015 metų.

Analitikų teigimu, nors Lietuva, palyginti su Latvija, atsigaus kiek sparčiau, Latvijos biudžeto deficitas, prižiūrimas atsižvelgiant į Tarptautinio valiutos fondo (TVF) iškeltas sąlygas, nebus toks didelis, o 2011 metais apskritai sumažės iki 6 procentų. Tuo tarpu Lietuvos biudžeto deficitas, pernai buvęs 3,2 proc. dydžio, šiemet šoktelėjo iki 9,8 proc., kitąmet turėtų siekti 9 proc., o 2011 metais - 8,5 procento.

Nedarbas mažins vartojimą

J.Suchodolskio teigimu, kitais metais infliacija Lietuvoje turėtų augti. Ją didins augantis nedarbas, Ignalinos atominės elektrinės uždarymas bei namų ūkių ir įmonių įskolos bankams.

Jo nuomone, ypač didelę neigiamą įtaką vidiniam vartojimui darys didėjantis nedarbas, todėl, analitiko nuomone, prasmingiau būtų mažinti atlyginimus, nei pasyviai mažinti išlaidas.

"Iš pradžių turi pradėti augti ekonomika ir tik tuomet pagerės darbo rinkos situacija, o tai turėtų įvykti ne anksčiau kaip 2011 metais. Atlyginimų mažėjimo tendencija turėtų išlikti ir kitais metais", - prognozavo "Nordea" atstovas J.Suchodolskis.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, šiuo metu darbo ieško beveik 237 tūkst. asmenų, turinčių bedarbio statusą, o per savaitę užregistruojama daugiau nei 7 tūkst. bedarbių.

Kaip gerą naujieną J.Suchodolskis išskyrė tai, kad daugiau nebėra kur mažinti paskolų išdavimo portfelio, mat šiemet metinis paskolų augimas krito į žemesnį nei 0 proc. lygį. Prognozuojama, kad jau ateinančiais metais kreditų rinkos Baltijos šalyse turėtų tikėtis lėto atsigavimo.

Tačiau "Finastos" analitikai įsitikinę, kad dar anksti teigti, jog Baltijos šalių bankų sektorius įveikė krizę. Didėjantis nedarbas, mažėjančios namų ūkių bei įmonių pajamos ir smunkančios nekilnojamojo turto kainos sparčiai didina bankų blogų paskolų portfelį. Tad dėl didėjančio atidėjimų poreikio jau ši rudenį Baltijos šalių bankai gali pradėti dar labiau riboti paskolų teikimą, bijodami pažeisti kapitalo pakankamumo reikalavimus.

"Nordea" analitikų nuomone, Lietuvos ekonomiką gali išgelbėti tik eksportas. Jie pažymi, kad siekiant gerinti eksportą teks ir toliau laukti atlyginimų ir kitų gamybos sąnaudų mažinimo.

Pasak "Nordea" analitikų, eksportas, ko gero, lėčiausiai augs Latvijoje, nes didžiausios jos prekių importuotojos yra panašioje situacijoje atsidūrusios Lietuva ir Estija.

Tuo tarpu "Finastos" analitikai neatmeta Lietuvos galimybės kreiptis paramos į TVF. Tai, pasak jų, gali paskatinti pastaruoju metu itin sparčiai augančios Baltijos valstybių skolos administravimas, kitąmet tai gali tapti nemenka problema, nes kredito reitingai gali dar pablogėti, o skolinimasis - pabrangti.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"