TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ekonomika ir valstybingumas stiprina vienas kitą

2012 02 28 8:18

Lietuvos ekonominės strategijos sėkmė ir konkurencingumas labai priklauso nuo gebėjimo pasinaudoti šalies privalumais, svarbiais tarptautiniu požiūriu. Kelių kryžkelėje atsidūrusiai Lietuvai visada buvo aktuali valstybingumo stiprinimo problema, neatsiejama nuo ekonomikos sukuriamo materialinio stabilumo.

Globaliame modernių technologijų pasaulyje vis daugiau reikšmės įgauna savitumo kaip prekės ženklo puoselėjimas. Jo neišsenkamas idėjų ir energijos šaltinis yra valstybės istorinis ir kultūrinis paveldas. Plačiąja prasme, savitumas - tai kultūrinės tradicijos, dvasinės vertybės, supanti aplinka.

Lietuvos savitumui atsiskleisti trukdo tai, kad daugelis dalykų yra suvokiami laikantis tradicinių stereotipų. Valstybės vertybių skalė yra grindžiama tautiškumo sąvoka, siejama su kunigaikščio Vytauto laikotarpiu bei tarpukario Lietuvos valstybingumo tradicijomis, persunktomis valstietiškos kaimo kultūros dvasios.

Ši pasaulėžiūra atitiko laikotarpio ekonomikos sanklodą, bet viena  pagrindinių problemų buvo tokio tautiškumo interpretavimo skatinamas uždarumas bei provincialumas. Tai didele dalimi nulėmė tarpukario nepriklausomos Lietuvos istorinę raidą bei jos išnykimą iš Europos žemėlapio.

Siekis - moderni valstybė

Tiek Lietuvos valstybingumo, tiek jos ekonominio stabilumo labui reikia ieškoti platesnės tautiškumo sampratos, kuri leidžia atsiverti pasauliui ir labiau atitinka nūdienos pasaulio realijas.

Tiesą pasakius, toli ieškoti nereikia - Lietuvos valstybingumas Europos kontekste galią įgavo XVI-XVII amžiuje, Lietuvos ir Lenkijos valstybės laikais. Nors dėl daugelio dalykų toks teiginys dabar skamba labai kontroversiškai, bet šis laikotarpis ekonomiškai ir politiškai sustiprino Lietuvos ryšius su Europa.

Siekis būti modernia valstybe nebuvo pamirštas ir tarpukario Lietuvos kultūriniame gyvenime - atsispindėjo ir avangardinėse kūrybinėse idėjose, ir fluxus judėjime. Tam tikra prasme ekonomiką irgi galima įsivaizduoti pagal fluxus idėją - kaip gyvą organizmą su nesuskaičiuojamu subjektų skaičiumi ir jų kartais visai nedidelės apimties veiksmais.

Tiesiog neįmanoma sukurti tokią aplinką, kuri viską griežtai reglamentuotų - reikia vadovautis protingumo ir lygių konkurencijos sąlygų sudarymo taisyklėmis.

Pažangiausios naujų technologijų srityje šalys paprastai turi savitą aukštos kokybės švietimo sistemą ir klestintį kultūrinį gyvenimą. Todėl verta susimąstyti, kokių idėjų galima pasisemti iš paveldo, visų pirma puoselėjant švietimą ir kultūrą, o tai turi daug bendra su Lietuvos valstybės XVI-XVII amžiaus tradicijomis.

Išlaisvinti kūrybinę energiją

Visuotinai prieinamos ir palyginti kokybiškos viešosios paslaugos yra būdingos Europos augimo modeliui ir yra būtina ekonomikos plėtros sąlyga, nes toks modelis yra suvokiamas kaip neatsiejama Europos vertybė. Kita vertus, pripažįstant viešųjų paslaugų sektoriaus svarbą yra aktualu numatyti, kaip surasti deramą kokybės ir sąnaudų santykį. Vienas iš galimų elementų - tai galimybė gauti paslaugas kitoje Europos Sąjungos (ES) valstybėje, nes vis dar yra sąnaudų skirtumai tarp regionų, nors ES šalių konvergencija yra viena didžiausių (Pasaulio banko duomenimis), palyginti su kitais regionais.

Švietimo srityje tiek aukštojo, tiek specializuoto mokslo lygmeniu ES be sienų principas gal ir pasiteisintų, nes jaunimas galėtų susirasti studijų kursą toje šalyje, kurios ilgametės tradicijos arba specializacija šiame sektoriuje yra giliausios. Tokiu būdu gali būti pasiektas optimalus sąnaudų ir kokybės santykis švietime.

Bet tokio modelio pasekmė gali būti dviejų krypčių ekonomikos susiformavimas - pirma kryptis, kai formuojasi daugiataučiai centrai, kur specializuojamasi plėtoti tam tikrą ekonominę veiklą, kitas variantas, kai jaunimas grįžta į savo šalį ir ten pradeda naują veiklą arba jos modifikaciją, atsižvelgdamas į nacionalinius ypatumus. Tokiais atvejais reikia atitinkamai modifikuoti ekonominės politikos prioritetus, pirmu atveju orientuoti į jau egzistuojančių centrų plėtrą ir modifikaciją, o antru atveju - skatinti naujo verslo įėjimą į rinką.

Vienas iš tokių centrų plėtros pavojų Lietuvai yra protų nutekėjimo grėsmė, tačiau jei nacionaliniu lygmeniu nėra sukuriamos palankios įėjimo į rinką sąlygos, jaunimas pasirenka gyvenimą jo profesinės traukos centruose. Klausimas - ar ES mastu galima griežta švietimo specializacija, yra atviras, nes gyvenimo ypatybės net XXI remiasi tautiniu indentitetu.

Kultūros veikla jau yra tvirtai įgavusi Europinę dimensiją - daugumoje meninių projektų dalyvauja įvairių šalių atstovai, projektuojant naujas programas remiamasi talentais, neatsižvelgiant į tautybę.

ES šalys bendrąja prasme lieka svarbiu pasaulio kultūrinio paveldo ir tradicijų centru, todėl ir Europai kultūrinių savybių, greta kokybinių veiksnių, išryškinimas tampa svarbia ekonominės politikos kryptimi.

Ekonomikos valdymo pertvarka turi sudaryti prielaidas kūrybinei energijai išlaisvinti ir realizuoti, suprantant konkurencingumą ir kaip gebėjimą pasinaudoti paveldu kuriant išskirtinius bei savitus prekių ženklus.

Suderinti ir vieningi veiksmai

Kaip paskatinti konkurencingumą, kai reikia įgyvendinti dideles taupymo programas? Jeigu remsimės pereinamojo laikotarpio patirtimi,  yra du būdai spręsti problemas - infrastruktūros atnaujinimas ir mokymasis dirbant.

Infrastruktūros atnaujinimo finansavimo lygmuo ir būdai glaudžiai susiję su ES ekonomikos valdymo pertvarka. ES infrastruktūroje didelis vaidmuo tenka energetikos, transporto ir informaciniams tinklams.

Tiek bendros energetinės erdvės, tiek bendros informacinės sklaidos galimybių suformavimas atsilieka nuo bendros prekių ar finansinių paslaugų rinkos susidarymo. Energetikos ir transporto tinklų plėtra reikalauja didelių investicijų, o informacinė erdvė turi daugiau mentaliteto, kalbos ir pasaulėžiūros problemų.

Mokymosi dirbant perspektyva irgi yra kompleksinė. ES - vienas iš daugiausia pažengusių žinių požiūriu pasaulio regionų. Tada kyla klausimas - iš ko mokytis? Atsakymas galėtų būti toks: pirmiausia, ES viduje yra skirtinga patirtis, tad supažindinimo su geriausios praktikos pavyzdžiais strategija turėtų būti plačiau naudojama. Pasaulio šalių pažinimo procesas gali praturtinti dvasiškai ir materialiai, jis gali ateiti ir plėtojant prekybą.

Dėl naujos vidurinės klasės pasaulyje atsiradimo turėtų didėti prabangos ir prestižo prekių poreikis - geriausias perspektyvas turi žinomi vardai arba pasaulinių įžymybių prekių ženklai.

Eksporto politikoje daug dėmesio reikėtų skirti Europos prekių ženklų žinomumo išplėtimui, kad šalia pagrindinių ženklų būtų populiarinami ir mažiau žinomi globaliu mastu prekių ženklai, tai ypač svarbu mažesnėms šalims, tokioms kaip Lietuva.

Suderintas ir vieningas kaip valstybių sąjungos atstovavimas pasauliniu mastu padėtų paspartinti ES ekonomikos modernizavimo procesą. ES jau dabar turi įvaizdį turtingo regiono, puoselėjančio demokratines tradicijas, nors daugokai dėmesio skiriančio vidaus problemoms. Požiūris į ES yra teigiamas ir dažnokai pageidaujama jos aktyvesnio dalyvavimo, nes ES darbo principai ir įgūdžiai yra susiję su nuolatinio geriausiai galimo kompromiso paieška, o tai labai praverčia konfliktinėse situacijose.

Kita vertus, daugelis pasaulio šalių laukia aiškesnių gairių, kokia kryptimi turėtų judėti ekonominiai ir politiniai procesai. Tokias aiškesnes gaires galima suformuluoti pasiekus tam tikrą susitarimą dėl ES ekonomikos valdymo pertvarkos, nors šie procesai veikia vienas kitą ir turėtų vykti lygiagrečiai - valdymo reforma bus efektyvi, jei ji bus suprantama kitoms pasaulio šalims. 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"