TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ekonomiką išgelbės tik darbas

2010 04 21 0:00
Anksti kalbėti apie ekonomikos atsigavimą, kol jis neprasidės darbo rinkoje.
LŽ archyvo nuotrauka

Analitikų teigimu, kalbėti apie mūsų šalies ekonomikos pakilimą dar anksti. Realius atsigavimo požymius pajusime geriausiu atveju antrojo metų ketvirčio pabaigoje, tačiau nereikia tikėtis, jog vyks spartus ekonomikos kilimas.

Pernai Baltijos šalys patyrė didžiausią nuosmukį Europos Sąjungoje (ES), tačiau ir šįmet šalies ekonomika nenudžiugins - kol kas šansų yra per mažai, o kilti nuo pasiekto ekonomikos "dugno" turėtume ne anksčiau kaip antrojo ketvirčio pabaigoje. Tokiomis pesimistinėmis prognozėmis "DnB Nord" banko analitikai antradienį dalijosi Lietuvos pramonininkų konfederacijos posėdyje.

Pasak "DnB Nord" banko analitikės Jekaterinos Rojakos, palyginti su Latvija ir Estija, Lietuva atrodo liūdniausiai dėl menkų tiesioginių investicijų. Pasak jos, ekonomikos augimas prasideda nuo investicijų ir kreditavimo. Tačiau šiandien mūsų šalyje per mažai investuojama ir kredituojama. Todėl, anot analitikės, sunku kalbėti ir apie naujų darbo vietų kūrimą.

Kol verslas neatsigavo, sunku tikėtis, kad bus kuriamos naujos darbo vietos, tad optimistinės valdžios kalbos apie naujų darbo vietų kūrimo metus ekonomistų vertinamos skeptiškai.

Dėl nedarbo "DnB Nord" banko prognozės taip pat nėra geros: vienintelis nedarbo mažinimo šaltinis yra emigracija. "Visų Baltijos šalių ekonomikos smuko labai smarkiai, pirmasis šių metų ketvirtis turėtų būti "dugnų dugnas", tačiau tikėtis staigaus atsigavimo neverta", - sakė J.Rojaka.

Džiugina tik pavasaris

"DnB Nord" analitikų teigimu, šiais metais realusis šalies BVP smuks 1 proc., vidutinis darbo užmokestis mažės 2 proc., o oficialus nedarbas šalyje išaugs iki 15 procentų. LŽ primena, kad SEB analitikai prognozuoja 16,5 proc. nedarbo lygį. "DnB Nord" prognozuoja, kad pirmąjį šių metų ketvirtį BVP smuks 5 proc., palyginti su pirmuoju praėjusių metų ketvirčiu.

Tačiau kitąmet jau turėtų 3 proc. didėti vidutinis darbo užmokestis, 2 proc. - BVP, nedarbas sieks 14,5 procento.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Bronislovas Lubys pritaria niūriai "DnB Nord" ekonomistų rinkos apžvalgai ir prognozėms. Jo nuomone, neva gerėjančius ekonomikos rezultatus jaučia tik valdžia, tačiau iš tiesų šalies ūkiui realiai dar tikrai nėra kuo džiaugtis. "Šiandien apie kokius nors aiškesnius dalykus nėra pagrindo kalbėti. Vyriausybė turi pradėti daryti nors ir mažus žingsnius į priekį. Kol kas mes galime džiaugtis tik gražiomis moterimis ir pavasariu, kuris atėjo į Lietuvą", - kalbėjo verslininkas. B.Lubio teigimu, valdžia pagelbėtų verslo padėtį lengvindama mokestinę naštą, antai tam tikriems verslo sektoriams sumažindama pridėtinės vertės mokestį (PVM).

Atsakomybę meta valdžiai

J.Rojakos nuomone, anksti kalbėti apie ekonomikos atsigavimą, kol jis neprasidės darbo rinkoje. O tam reikia tiek kreditavimą išjudinti, tiek tiesioginių investicijų pritraukti. Jos teigimu, kad bankai ryžtųsi kredituoti verslą, valstybė turėtų suteikti garantijas. Tai neva pagyvintų ne tik bankų veiklą, bet ir sumažintų pačių įmonių riziką. Analitikė pabrėžė, kad turėtų būti mažinama ir papildoma finansinė našta, apie tai kalbama jau metus.

"Šiandien naujos darbo vietos nekuriamos dėl per didelių reikalavimų. Daug kartų kalbėta ir apie verslą reguliuojančių institucijų mažinimą, tačiau rezultato šiandien nematyti", - teigė J.Rojaka. Jos teigimu, vertinant globalias tendencijas, pasaulio ekonomikos impulso Lietuvos rinkos atsigavimui neužtenka.

"DnB Nord" analitiko Rimanto Rudzkio nuomone, valdžia turėjo suskubti sumažinti verslo reguliavimą ir peržiūrėti valstybės biudžeto struktūrą. "Turėjo būti peržiūrėta, kurios išlaidos duoda greitesnę grąžą, kokios investicijos pristabdo nedarbą ir pan. Tačiau to nebuvo padaryta. Mano rekomendacijos būtų - kuo greičiau "atpalaiduoti" verslą, peržiūrėti biudžeto išlaidų struktūrą ir, žinoma, mokesčių sistemą, kurią, akivaizdu, reikėtų žaibiškai supaprastinti ir padaryti palankesnę verslui, ypač krizės sąlygomis", - vardijo rekomendacijas R.Rudzkis.

Analitiko nuomone, būtina kuo skubiau permąstyti naujos mokestinės sistemos struktūrą. Esą šiuo metu be perstojo vyksta smulkmeniški mokesčių tarifų tampymai. "Negalima mokesčių sistemos keisti kas mėnesį. Reikia greitai permąstyti naują sistemos struktūrą. Svarbu, kad ji būtų kuo paprastesnė ir palankesnė verslui bei mūsų ūkio konkurencingumui", - sakė jis

Išgelbės tik darbas

Pasak J.Rojakos, neturime vieno sektoriaus, kuris galėtų ištempti visą Lietuvą, tad mūsų šalies ūkio lokomotyvas - darbas. Jos nuomone, turime daug neišnaudoto potencialo, tačiau tam reikalingos didelės investicijos. "Būtų neatsakinga šnekėti, kad galime šiek tiek luktelėti, kol atsigaus užsienio rinkos, kurios leis Lietuvos ekonomikai vėl sparčiai augti bei atgauti savo pozicijas. Lietuvos startinė pozicija, palyginti su kaimyninių šalių, yra silpnesnė", - sakė ji.

Pasak J.Rojakos, siekiant išsaugoti balansą arba pagerinti biudžeto deficitą yra svarbu ne didinti mokesčius, o mažinti išlaidas, tai duotų teigiamą impulsą tiek biudžeto pajamų surinkimui, tiek verslui. Teigiamą efektą duotų ir nulinis pelno mokesčio tarifas, kuris pagerintų sąlygas tiek pritraukti naujų investicijų, tiek kurti naujas darbo vietas. O tai sumažintų ir "Sodros" naštą, ir valstybės biudžeto išlaidas socialinėms reikmėms. "Reikia skaičiuoti ne tik tiesioginį efektą, bet pažiūrėti plačiau, kaip antai buvo su dyzelino akcizo sumažinimu. Valdžia atkreipė dėmesį tik į tai, kiek pinigų buvo surinkta sumažinus dyzelinui taikomą akcizą. Tačiau jeigu šių degalų kainos yra mažesnės, vadinasi, pravažiuojantys vairuotojai šiuos degalus pilsis pas mus, Lietuvos gyventojai nevažiuos jų užsipilti į Lenkiją ar Baltarusiją. O tai reiškia teigiamą rezultatą ir prekybai, ir vartojimui", - aiškino ekspertė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"