TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ekonomiką pagerinti teks imigrantams

2012 11 05 6:00
LŽ archyvo nuotrauka/Daug bankinių sistemų programų kūrėjų pastaraisiais metais pasikviečiama iš Indijos.

Antri metai auganti darbo imigracija rodo ekonomikos atsigavimą, bet kartu didėja ir regionų atskirtis. Pastarųjų 10 metų darbo imigracijos duomenys lyg lakmuso popierėlis atspindi ir realią valstybės ekonomikos būklę kiekvienu laikotarpiu.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, darbuotojų iš vadinamųjų trečiųjų šalių, esančių už Europos Sąjungos (ES) ribų, skaičius mūsų krašte augo iki 2008 metų. Per ekonomikos recesiją iki 2010 metų jis staiga krito, paskui vėl pašoko. Tokios buvo ir valstybės ekonomikos tendencijos pagal bendrojo vidaus produkto augimą.

Atvyksta noriai

Personalo paieškos bendrovės "Master Class Lietuva" direktorės Lauros Duksaitės-Iškauskienės teigimu, paprastai dirbti Lietuvoje kviečiami kandidatai iš trečiųjų šalių noriai sutinka atvykti - juos vilioja galimybė gauti ilgalaikę vizą ES valstybėje. Leidimas dirbti ir gyventi Lietuvoje pirmąkart suteikiamas dvejiems metams. Vėliau jį galima pratęsti, jei tokios pačios kvalifikacijos darbuotojų Lietuvoje vis dar trūksta.

Personalo paieškos specialistė atkreipia dėmesį ir į tai, kad kartais retesnių specialybių atstovų atsiranda ir Lietuvoje, tačiau jų paslaugų neretai linkstama atsisakyti. Mat jie prašo gerokai aukštesnio atlyginimo, negu gauna kitų sričių kvalifikuoti specialistai toje įmonėje, o specialistą iš trečiosios šalies tenkina ir ne ką didesnė alga, negu mokama kitiems.

"Aukštos ar specifinės kvalifikacijos darbuotojai Ukrainoje, Baltarusijoje, Rusijoje ir kitose ne ES šalyse Lietuvos įmonėms surandami tiesioginės atrankos būdu - per rekomendacijas. Vieša atranka tokiais atvejais nėra skelbiama. Atrenkamų darbuotojų prašomas darbo užmokestis dažniausiai būna panašus kaip ir vietos specialistų", - pasakojo L.Duksaitė-Iškauskienė.

Darbo rinkos analitikai atkreipia dėmesį, kad iki 2008 metų dirbti Lietuvoje daugiausia buvo kviečiama tolimųjų reisų vairuotojų, statybininkų, kitų darbininkiškų profesijų atstovų, o nuo 2011-ųjų kviečiamų darbuotojų specializacija ėmė labiau keistis. Kaip ir anksčiau, nemažai atvyksta dirbti krovininio transporto vairuotojų, kitą didelę dalį sudaro laivų statybos ir remonto specialistai bei kvalifikuoti suvirintojai. Tačiau kita didelė dalis jau tenka techninių specialybių atstovams, kurių trūksta Lietuvoje.

Lietuvos investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė pažymi, kad tarpininkaujant jos vadovaujamai organizacijai daug bankinių sistemų programų kūrėjų pastaraisiais metais pasikviečiama iš Indijos.

Kai trūksta savų

"Įmonės plečiasi ir auga, laimi vis didesnius ar specifinius užsakymus, todėl joms reikia patyrusių dažnai siauros kvalifikacijos specialistų. Ir jos negali darbuotojų užsiauginti, suteikti jiems laiko mokytis - čia ir dabar reikalingi specialistai, kurie iškart galėtų užtikrinti, kad užsakymas bus įvykdytas kokybiškai", - aiškino L.Duksaitė-Iškauskienė.

Pasak jos, Lietuvos įmonės yra konkurencingos tarptautinėje rinkoje, todėl paprastai darbuotojų trūksta eksporto projektams ir paslaugoms, ne namų rinkai - atvykstančių darbuotojų sukuriamos paslaugos teikiamos ir parduodamos užsakovams užsienyje. Lietuvos ekonomikai tai irgi naudinga, nes mokesčiai ir eksporto pajamos lieka čia.

Įdarbinimo specialistų apskaičiavimais, Lietuvos informacinių technologijų įmonės galėtų įdarbinti apie 10 proc. daugiau darbuotojų, jei rastų jų reikiamos kvalifikacijos. Atitinkamai sparčiau vyktų įmonių plėtra, būtų sukuriama bei parduodama daugiau paslaugų, augtų paslaugų eksportas. Tai didintų įmonių apyvartą, būtų mokama daugiau socialinio draudimo ir kitų mokesčių, skatinamas vidaus vartojimas. Tai ypač aktualu, kai lieka aukštas emigracijos lygis.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Verslo socialinės politikos ir teisės departamento direktorė Dovilė Baškytė LŽ prognozavo, kad darbo imigrantų srautas į Lietuvą ne tik nemažės, bet, matyt, didės ir kviečiamų darbuotojų specialybių spektras. Tokia tendencija bent keletą metų išliks ne tiek dėl ekonomikos augimo, kiek dėl demografinių procesų Lietuvoje.

"Tekstilės įmonių vadovai mato, kad po penkerių metų jau neturės šios pramonės inžinierių, nes per tą laikotarpį dalis sulauks pensinio amžiaus, o naujų specialistų nerengiama. Todėl, matyt, ir kitai pramonei, ypač lengvajai, jau teks vis daugiau profesionalų dairytis trečiosiose šalyse", - sakė ji.

Orientavimas debesyse

D.Baškytės nuomone, iš esmės pakeisti besiklostančią padėtį galėtų nebent kryptingas orientavimas abiturientus aktyviau rinktis ne humanitarinių ir socialinių, o techninių specialybių studijas.

Ji pripažįsta, kad apie tai valdžioje ir aukštesniuose sluoksniuose kalbama jau ne pirmi metai, tačiau ant žemės, iki bendrojo lavinimo mokyklų, kur ir turi vykti konkreti profesinio orientavimo veikla, šios idėjos dar retai nusileidžia.

"Gal dar yra pramonininkų, įvairių valdžios institucijų, švietimo sistemos tarpusavio komunikacijos spragų, nors negalima teigti, kad nieko nevyksta. Pavyzdžiui, LPK bendradarbiauja su universitetais, kiek įmanoma prisideda prie pagalbos rengiant technines specialybes pasirinkusius studentus", - pasakojo D.Baškytė.

Kita vertus, pripažįsta ji, pramonės įmonių vadovai labai konkrečiai gali išvardyti profesijas, kurių atstovų trūksta šiandien, bet negali būti garantuoti, ar jų tikrai taip reikės po penkerių ar dešimties metų, nes nežinia kur link pasuks ekonomika. Be to, užsitęsus specialistų deficitui, kai kurių bendrovių veiklą gali tekti perorientuoti, o kai kurioms gal teks ir visiškai sustoti.

"Iš tikrųjų dabar ne mažiau negu apie techninių specialybių studijas reikia kalbėti apie raginimą rinktis darbininkiškas profesijas profesinėse mokyklose. Jose yra daug puikių dėstytojų, turtinga techninė mokymo bazė. Tai sudaro galimybes jau profesinėje mokykloje išmokti amato, o darbininkiškų profesijų atstovų visada reikės ne mažiau nei inžinierių", - pabrėžė D.Baškytė.

FAKTAI: 41 kalendorinė diena

Lietuvos darbo biržos vyriausiosios specialistės Mildos Jankauskienės teigimu, darbdaviai privalo pirmiausia registruoti laisvas darbo vietas ir viešai skelbti kvalifikacinius reikalavimus pretendentams, siekiantiems jas užimti.

Mėnesį Lietuvos darbo biržoje vykdoma tinkamų kandidatų į laisvą darbo vietą atranka, atsižvelgiant į darbdavio suformuotus reikalavimus turėti atitinkamą kvalifikaciją, gebėjimus, darbo patirtį ir pan.

Per mėnesį nepavykus rasti tinkamo darbuotojo Lietuvoje arba kitoje ES šalyje, darbdavys gali teikti prašymą dėl užsieniečio iš trečiųjų šalių įdarbinimo. Jam taikomi lygiai tokie patys reikalavimai turėti atitinkamą kvalifikaciją, gebėjimus, darbo patirtį ir pan.

"Užsieniečio prašymas dėl leidimo dirbti gavimo turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 41 kalendorinę dieną, o dėl aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojo ir trūkstamos profesijos darbuotojo - ne vėliau kaip per 24 kalendorines dienas nuo dokumentų gavimo. Iš tikrųjų leidimai dirbti yra išduodami greičiau, t. y. per 3-4 savaites. Leidimo dirbti pagrindu užsieniečiai gauna leidimą laikinai gyventi arba daugkartinę D vizą", - tvirtino M.Jankauskienė.

Imigracija ribojama

Lietuva, kaip ir kitos ES narės, imigracijos iš trečiųjų šalių procesus stengiasi kontroliuoti, todėl pasikviesti reikalingą specialistą iš trečiosios šalies darbdaviui kartais užtrunka ir pusmetį.

R.Skyrienė pripažįsta, kad darbo imigraciją iš trečiųjų šalių kontroliuoja ir kitos ES valstybės, bet, jos nuomone, Lietuvoje kai kurių reikalavimų logika, jei nedaroma išimčių, kartais būna sunkiai paaiškinama.

Dabartinė tvarka, anot S.Skyrienės, nėra visiškai gera, nes darbo birža reikalauja jos puslapiuose mėnesį skelbti netgi vadovų paiešką. "Pavyzdžiui, vienos garsios tarptautinės kompanijos skyriui Lietuvoje prireikė įdarbinti padalinio vadovą. Jai nebūtų problemų iškart pasikviesti tokį vadovą iš kito kompanijos skyriaus trečiojoje šalyje, juolab kad užsienio kompanijose nuolat vyksta vadovų rotacija. Tokiu atveju iš tiesų juokinga yra skelbti paiešką darbo biržoje. Tačiau gauti biržos leidimą įdarbinti užsienietį yra būtina, todėl privalu vykdyti ir šį reikalavimą. Bet juk tai ne ekonominis migrantas, o tos pačios kompanijos darbuotojas", - pasakojo R.Skyrienė.

Nekaip investuotojų akyse, anot jos, atrodo ir reikalavimas pateikti patalpų, kuriose gyvens būsimas specialistas ar vadovas, savininko sutikimą. Mat nemaža dalis tokių darbuotojų yra apgyvendinami viešbučiuose, kurių savininkai nebūtinai gyvena Lietuvoje.

Regionuose užsieniečių nerasi

Plika imigracijos statistika, nepažvelgus atidžiau, gali klaidinti. "Susieti imigracijos mastus su ekonomikos tendencijomis iš tiesų yra natūralu, nes augant ekonomikai daugėja darbo vietų, o kartu prireikia daugiau ir retesnių specialistų", - pripažįsta R.Skyrienė.

Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro duomenimis, užsieniečių iš trečiųjų šalių, gyvenančių Lietuvoje, kaita atskleidžia, jog šiemet, palyginti su 2011 metais, jų smarkiai pagausėjo tik Vilniaus ir Klaipėdos apskrityse, o visose kitose akivaizdžiai sumažėjo.

R.Skyrienės nuomone, taip yra pirmiausia dėl to, kad Vilniuje sutelkta didžioji dalis pramonės įmonių, informacinių paslaugų bendrovių. Be to, nemažą imigrantų dalį sudaro jau ganėtinai platus kiniškų patiekalų restoranų tinklas. Klaipėdoje užsieniečių skaičius didėja daugiausia laivų statyklų sąskaita.

Kitose apskrityse ir gyventojų emigracijos mastai didesni, ir pramonė sunkiai atsitiesia.

Kita vertus, kaip LŽ paaiškino Tarptautinės migracijos organizacijos biure, vien iš gyventojų statistikos nebūtų visiškai teisinga ir daryti išvadą, kad ekonomika atsigauna tik sostinėje ir uostamiestyje, o likusioje teritorijoje recesija tebegilėja. Mat į gyventojų statistiką nepatenka atvykstantieji gyventi laikinai, t. y. mobiliausia darbo imigrantų dalis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"