TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ekonomikai - naujos gydymo procedūros

2013 05 08 6:00
Romo Jurgaičio, Oresto Gurevičiaus ir LŽ archyvo nuotraukos

Europos centrinio banko (ECB) praėjusią savaitę ligotai euro zonos ekonomikai išrašyti vaistai gali nepadėti, o Lietuvos gyventojams ir įmonėms padaryti šalutinį poveikį - jie gali ryžtis nebetaupyti, tik leisti pinigus ar skolintis.

Praėjusią savaitę Slovakijos sostinėje Bratislavoje vykusiame ECB valdančiosios tarybos susitikime priimtas sprendimas sumažinti bazinę palūkanų normą nuo 0,75 iki 0,5 procento. Palūkanos sumažintos iki istoriškai žemiausio lygio. ECB palūkanų normą pastarąjį kartą mažino 2012 metų liepą.

Vaistai ligotai euro zonai

"Danske" banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė teigia, kad žengti tokį žingsnį ECB paskatino silpnas euro zonos atsigavimas. "ECB sprendė dilemą: kovoti su augančia infliacija ar skatinti ekonomikos augimą. Atrodo, kad infliacija jau nėra problema euro zonai, nes žaliavų kainos mažėja. Kita vertus, gražių augimo tendencijų nematyti. Tvyro baimė, nes Kinijos ekonomikos rodikliai optimizmo niekam neįpučia ir globalus pasaulio ekonomikos atsigavimas neatrodo tvarus. O štai, pavyzdžiui, Vokietija yra labai priklausoma nuo Kinijos ir visos sparčiai augančios Azijos. Tad šiuo atveju ir Vokietija, kuri yra tokių ekonomikos skatinimo priemonių priešininkė, daug argumentų neturėjo", - teigė V.Klyvienė.

DNB grupės vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka mano, jog ECB neturėjo didelio pasirinkimo, nes euro zonos statistiniai duomenys pastaruoju metu tikrai nedžiugina. "Matėme, kad ne tik periferinėse, bet ir pagrindinėse Europos valstybėse (Vokietijoje, Prancūzijoje, Austrijoje) suprastėjo ir pramonės rodikliai, ir vartotojų lūkesčiai, ir bendras ekonomikos vertinimas. Tai reiškia, kad ekonomikos atsigavimas smarkiai atitolsta, ir ECB buvo priverstas žengti tokį ryžtingą žingsnį", - sakė J.Rojaka.

J.Rojaka: "Mažos palūkanų normos ir pasiryžimas ilgesnį laiką jų nekelti gali paskatinti įmonių investicijas."

Gydymas gali neveikti

V.Klyvienės nuomone, mažesnės palūkanų normos turėtų paskatinti bankus aktyviau skolinti įmonėms, taip skatinti investavimą ir kartu ekonomikos atsigavimą. "Bet yra nemenka rizika, kad tradicinis ekonomikos skatinimo mechanizmas gali neveikti. Esama dvejonių, kad sumažinta palūkanų norma realiai skolinimosi nepagyvins. Juolab kad finansų rinka tokių ECB veiksmų tikėjosi, ir trumpalaikio termino palūkanos jau atitinkamai sumažintos", - aiškino ekonomistė.

V.Klyvienė mano, kad ECB galėtų pradėti taikyti vadinamąsias nestandartines pinigų politikos priemones. Pavyzdžiui, tokias kaip pernai, kai bankams buvo suteikiamos ilgalaikės paskolos įkeičiant obligacijas ypač palankiomis palūkanų normomis.

J.Rojaka įsitikinusi, kad bazinių palūkanų normų sumažinimo euro zonos ekonomikai atgaivinti tikrai nepakaks. "Viena iš priemonių artimiausioje ateityje galėtų būti ECB laikomų depozitų apmokestinimas skatinant bankus daugiau skolinti, nes laikyti pinigus sąskaitose būtų nebenaudinga. Matome, kad nepaisant rekordiškai mažų palūkanų normų skolinimas ES yra gana vangus", - pažymėjo ji.

Ekonomistai mano, kad daugiau bazinės palūkanų normos ECB nebemažins, tačiau ji gana ilgai - metus ar dvejus - išliks istoriškai žemiausio lygio.

"Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis prognozuoja, jog pinigų skolinimo kaina išliks labai žemo lygio mažiausiai iki 2014-ųjų pabaigos, bet tikėtina, kad ir iki 2016 metų. "Atrodo, jog ECB pasiryžęs imtis net kraštutinių priemonių, kad išvestų Europos ekonomiką iš recesijos bei paskatintų įmones skolintis ir investuoti, o europiečius - nebemažinti savo finansinių įsipareigojimų, galbūt net didinti paskolų portfelį", - sakė jis. N.Mačiulis primena praėjusių metų rugsėjo mėnesį ECB prisiimtą įsipareigojimą tam tikromis aplinkybėmis supirkti euro zonos valstybių obligacijas, kad sumažintų skolinimosi kainą. "Tikėtina, kad gali būti pasiūlyta ir

daugiau priemonių, pavyzdžiui, suteikti likvidumo paskolas komerciniams bankams ir taip skatinti kreditavimą. Nes šiuo metu daugelyje euro zonos valstybių, nepaisant mažų palūkanų, bankai paskolų portfelio nedidina ir įmonės bei gyventojai mažomis palūkanomis negali pasinaudoti", - sakė N.Mačiulis.

V.Klyvienė: "Esu skeptikė dėl to, kad bazinės normos sumažinimas duos reikšmingą impulsą euro zonai."

Lietuvai - minimalus poveikis

LŽ kalbinti ekonomistai mano, kad ECB sprendimas reikšmingesnio poveikio Lietuvos ekonomikai nedarys, nes indėlių palūkanos jau ir taip rekordiškai mažos. "Didelio teigiamo poveikio ekonomikai tikrai nebus, - tvirtino V.Klyvienė. - Verslo kreditavimo politikai didesnį poveikį daro vidaus, o ne išoriniai ekonomikos veiksniai."

Anot V.Klyvienės, netiesioginę ECB sprendimo įtaką galėtų patirti eksportuojančios Lietuvos įmonės, nes euro zonos šalys yra mūsų pagrindinės eksporto partnerės. "Jeigu jų augimas paspartės, mums bus geriau. Bet esu skeptikė dėl to, kad bazinės normos sumažinimas duos reikšmingą teigiamą impulsą euro zonai", - svarstė ji.

J.Rojaka mano, kad esant rekordiškai mažoms palūkanoms taupymas darosi nebepopuliarus. Todėl galima tikėtis didesnio vartojimo, gamybos ir eksporto padidėjimo. "Mažos palūkanų normos ir pasiryžimas ilgesnį laiką jų nekelti gali paskatinti ir įmonių investicijas. Tai labai svarbu Lietuvai, nes ji pagal produktyvias investicijas užima vieną paskutinių vietų ES pastaruosius kelerius metus", - aiškino ji.

J.Rojaka pažymi, kad iš esmės paskolų palūkanos niekada nesumažėja tiek, kiek ECB bazinės palūkanos. "Dėl įvairių rizikos veiksnių faktiniai vartotojai gauna šiek tiek mažesnę naudą. Todėl tikėtis, kad paskolų palūkanų normos sumažės 0,25 proc., tikrai neverta. Bet paskolų kaina šiek tiek mažės", - teigė ekonomistė.

N.Mačiulis mano, jog esminio poveikio paskolų ir indėlių palūkanoms ECB sprendimas nepadarys. "Labiau tai signalas, kad mažų palūkanų laikotarpis užtruks. Santaupų turintys gyventojai turėtų ieškoti alternatyvių priemonių norėdami uždirbti investicinę grąžą, viršijančią infliaciją. Taigi gyventojai ir įmonės galėtų pradėti šiek tiek aktyviau skolintis, tačiau ECB sprendimas labai didelės įtakos gyventojams neturės", - samprotavo jis.

"Swedbank" skaičiavimais, 0,25 procentinio punkto bazinių palūkanų normų pokytis galėtų 3-4 proc. sumažinti mėnesio įmoką už 135 tūkst. litų paskolą, paimtą eurais 25 metų laikotarpiui. Litais paimtoms paskoloms šis pokytis jokios įtakos neturi.

Lietuvos banko duomenimis, Lietuvoje eurais išduota 72 proc. paskolų namų ūkiams ir 68 proc. įmonėms.

Europos gerovei svarbi Kinija

Ekonomistai skirtingai vertina Senojo žemyno ekonomikos perspektyvas. V.Klyvienės nuomone, euro zonos ekonomika turėtų pradėti augti jau ateinančiais metais. Optimistinis scenarijus grindžiamas tuo, kad skolų kamuojamos šalys sėkmingai tvarkosi su neigiamu balansu. Todėl griežtų taupymo priemonių, darančių neigiamą įtaką ekonomikai augti, kasmet reikės vis mažiau. Prognozuojamas ir bankų kreditavimo politikos atsigavimas.

Daug kas, pasak V.Klyvienės, priklausys nuo Kinijos augimo tempų. "Ši šalis turi didžiulį finansinį potencialą paskatinti vartojimą. Atitinkamai išaugtų Europos šalių vartojimo prekių eksportas į Kiniją. Tai galėtų lemti, kad 2014 metais Europos atsigavimas taps gana tvarus. Kita vertus, Kinijos ekonomika nėra labai skaidri, ir optimistinis scenarijus gali nematerializuotis", - svarstė ekonomistė.

J.Rojaka tikisi, kad Europos atsigavimo galima tikėtis jau šių metų rudenį, o N.Mačiulis augimą prognozuoja 2014 metais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"