TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ekonomikai reikia "greitosios"

2009 01 28 0:00
R.Rudzkis: "Vyriausybei reikia kuo greičiau persiorientuoti nuo ilgalaikių verslo skatinimo programų prie žaibiškų veiksmų, galinčių nedelsiant pagerinti verslo padėtį. Tačiau bijau, kad šios priemonės jau gali būti pavėluotos".
LŽ archyvo nuotrauka

Vakar paskelbti naujausi Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) duomenys rodo, kad šalies ekonomikos smukimas įgauna pagreitį, todėl Vyriausybei reikia imtis skubių priemonių verslui skatinti, teigia "DnB Nord" banko vyriausiasis analitikas prof. Rimantas Rudzkis.

Lietuvos BVP pernai padidėjo 3,2 proc., tačiau ketvirtąjį ketvirtį smuko 1,5 proc., pranešė Statistikos departamentas. Paskutinįjį 2008 metų ketvirtį pridėtinės vertės didėjimas fiksuotas tik statybos ir kitų paslaugų sektoriuose. Pernai šalies bendrosios pridėtinės vertės augimą lėmė paslaugas teikiančių įmonių sukurti pridėtinės vertės pokyčiai. Tuo tarpu pramonės sukurtos pridėtinės vertės pokytis jau antrus metus yra mažesnis nei viso šalies ūkio.

Pagalba verslui gali pavėluoti.

"Ekonomikos smukimo ketvirtąjį ketvirtį tikėjosi visi, tačiau 1,5 proc. BVP sumažėjimas yra arčiau pesimistinio scenarijaus", - tvirtino R.Rudzkis.

Anot jo, 2007-ųjų ketvirtąjį ketvirtį pusantro mėnesio nedirbo didžiausia šalies pridėtinės vertės kūrėja "Mažeikių nafta", ir tai leido kiek pagerinti 2008-ųjų spalio-gruodžio BVP rodiklį.

"Manau, kad eliminavus "Mažeikių naftą", ekonomikos nuosmukis paskutinįjį ketvirtį siektų 2,5-3 procentus. Tai dar kartą patvirtina, kaip sparčiai ritasi žemyn mūsų ekonomika", - sakė R.Rudzkis.

Pasak jo, BVP sumažėjimas yra pernelyg didelis, nedarbas šalyje auga taip pat pernelyg staigiai, todėl Vyriausybei reikia kuo greičiau persiorientuoti nuo ilgalaikių verslo skatinimo programų prie žaibiškų veiksmų, galinčių nedelsiant pagerinti verslo padėtį.

"Tačiau bijau, kad šios priemonės jau gali būti pavėluotos. Vyriausybė dabar paprasčiausiai neturi lėšų, kurias galėtų skirti verslui skatinti. Apie tai reikėjo mąstyti dar pernai, o ne dabar", - tvirtino R.Rudzkis.

"Neseniai prognozavau, kad šiemet mūsų ekonomika gali sumažėti

5 procentais. Dabar šios prognozės pasitvirtinimas būtų visiškai neblogas rezultatas", - sakė analitikas.

"BVP ketvirtinis kritimas užfiksuotas pirmą kartą nuo 2000 metų. Paskutinį kartą neigiamas augimo tempas buvo 1999-ųjų trečiąjį ir ketvirtąjį ketvirtį", - sakė laikinai Statistikos departamento generalinės direktorės pareigas einanti Vilija Lapėnienė.

Lietuvos BVP, išankstiniais duomenimis, pernai siekė 111,431 mlrd. litų (to meto kainomis), o vien ketvirtąjį ketvirtį - 28,511 mlrd. litų. 2008 metais vienam šalies gyventojui teko 33 167 litai BVP - 3,5 proc. daugiau negu 2007-aisiais, o vien praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį - 8499 litai BVP.

Pasak Statistikos departamento Metodologijos ir kokybės skyriaus vedėjos Bronislavos Kaminskienės, galima daryti prielaidą, jog Lietuvoje jau prasidėjo ekonomikos recesija - BVP smuko du ketvirčius iš eilės. "Jeigu skaičiuojame to meto kainomis arba palyginamosiomis kainomis, gauname kritimą tik vieną ketvirtį - tai yra ketvirtąjį ketvirtį. Tačiau jeigu eliminuojame sezonines bei darbo dienų įtaką, taip pat - atsitiktinius svyravimus, tai gauname labai nežymų dviejų ketvirčių kritimą - 0,1-0,2 procento. Taigi galime tik daryti prielaidą, kad pas mus jau prasidėjusi recesija", - sakė B.Kaminskienė.

ES erdvėje - tarp stipriausiųjų

Lietuvos rodikliai, palyginti su ES senbuvėmis, atrodo gana paguodžiančiai. "Nedaugelis ES šalių sugebėjo šiais metais sužibėti geresniais rezultatais - Europos Komisijos prognozėmis, Lietuvos BVP augimas 2008 metais pateks tarp stipriausiųjų, tarp kurių, beje, nėra nė vienos ES senbuvių. Lietuvą aplenkia Rumunija, Slovakija, Bulgarija, Lenkija, Slovakija, Čekija ir Kipras", - sakė "Dnb NORD" banko vyresnioji analitikė Jekaterina Rojaka. Jos teigimu, šiemet ir kitąmet kitų ES šalių kontekste Lietuva atrodys liūdnokai - panašu, kad recesija bus ne tik gilesnė, bet ir ilgesnė. "Nuotaikas ypač gali pabloginti šių metų pirmojo pusmečio rodikliai: išskirtinai gerų 2007 metų ir praėjusių metų pradžios fone dėl aukštos palyginamumo bazės dauguma indikatorių bus pernelyg nuvertinti. Vėliau šis skirtumas taps kiek švelnesnis", - sakė ji.

Anot šios analitikės, slopstantis vartojimas Kalėdų laikotarpiu nustūmė metinį mažmeninės prekybos apyvartos rodiklį beveik -9 proc., "atsilaikė" tik automobilių degalų pardavėjai, tekstile ir farmacijos produkcija prekiaujančios parduotuvės. "Net prekybos centrų apyvarta smuko 6,5 proc., vartotojai vis dažniau pradeda pirkti specializuotose parduotuvėse, tiesiogiai iš tiekėjų arba turguje. Rezultatai nenudžiugino, bet ir nuostabos nesukėlė, nes ir apklausos duomenimis virš 40 proc. mažmeninės prekybos įmonių vadovų teigė, kad prekių apyvarta gruodį gerokai sumažėjo.

Šiek tiek atsargiau galima vertinti vyraujančią vadovų nuomonę, kad mažmeninės kainos išliks panašaus lygio (56 proc.), ar netgi didės (30 proc.). Greičiausiai kainų vektorius įgaus mažėjimo tendenciją ir bus palankesnis vartotojams", - teigia J.Rojaka.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"