TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ekonomikai tereikia pinigų

2009 04 22 0:00
"DnB NORD" banko analitikai J.Rojaka ir R.Rudzkis: ūkio recesija Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bus itin gili.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Ekonomistai kartoja, kad vidaus vartojimas slopsta, eksporto apimtis mažėja, nedarbo lygis ir toliau auga. Verslininkai įsitikinę, jog situacija galėtų gerėti tik atsisukus kreditų "kraneliui".

Naujausioje lyginamojoje šešių Baltijos regiono šalių ekonominės raidos apžvalgoje "DnB NORD" banko analitikai teigia, kad jau pirmieji šių metų statistiniai duomenys patvirtina prognozes, jog ūkio recesija Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje bus itin gili. Pastebima, kad šiemet nuosmukis gresia taip pat Suomijos bei Danijos ekonomikai. Tik Lenkijos ūkis atsispirs regioną apėmusiam recesijos procesui.

Nemalonus pirmavimas

Pasak "DnB NORD" banko vyriausiojo analitiko Rimanto Rudzkio, šešerius metus Europoje pasižymėjusios didžiausiu ekonomikos augimu šiuo metu Baltijos šalys pirmauja pagal nuosmukio tempą. "Prognozuojama, kad šiemet Lietuvos ekonomika susitrauks 12 proc., Latvijos - 15, Estijos - 10 procentų. Tačiau krizės sąlygomis prognozės yra labai netikslios, tai tik orientaciniai skaičiai. Lenkijoje nuosmukis neprognozuojamas", - teigia R.Rudzkis.

Traukiantis šalių ekonomikai, pasak analitiko, darbo užmokestis Baltijos šalyse smuks. Teigiama, kad Lietuvoje ir Estijoje darbo sąnaudos mažės 10 proc., Latvijoje - 15 procentų. "Danijoje ir Suomijoje nelaukiama atlyginimų mažėjimo. Tai rodo, kad jų ekonomika yra daug stabilesnė ir inertiškesnė. Ten labai stiprios profsąjungos, sprendimai iš anksto suderinami. Lenkijoje, nors nedarbo lygis taip pat pradėjo kilti, darbo užmokesčio didėjimas vis dėlto prognozuojamas", - sako analitikas.

Kalbėdamas apie gausėjančias bedarbių gretas visose Baltijos regiono šalyse, R.Rudzkis pabrėžė, kad net darbdaviai neturėtų tuo džiaugtis, nes tai sukelia šimtų tūkstančių darbuotojų išvykimo iš mūsų krašto bangą. Lietuvoje prognozuojamas 15 proc. nedarbo lygis, Latvijoje - 16, Estijoje - 12 procentų. "Jeigu nebūtų emigracijos, mes prognozuotume dar didesnį nedarbo lygį", - dėsto ekonomistas.

Pasak R.Rudzkio, Lietuvos investicijų rodikliai taip pat nedžiugina. "Vertinant tai, kaip uždirbti pinigai ir pelnas buvo panaudoti, makroekonominiai skaičiai nerodo, kad Lietuvos ūkis pasistatė tvirtą pamatą būsimam augimui. Nors 24,8 proc. BVP, skirti investicijoms, nėra mažas skaičius, tačiau didžioji dalis šių investicijų pernai atiteko nekilnojamajam turtui. Tuo tarpu produktyviosioms gamybos priemonėms buvo panaudota tik 7,7 proc. investicijų. Tai rodo, į ką mes atsispirsime ekonomikai atsigaunant", - sakė ekonomistas.

Nepajudinami kreditai

Banko analitikai teigia, kad Latvijoje ir Estijoje įsipareigojimai bankams pasiekė ES senbuvių lygį, o Lietuva yra mažiau prasiskolinusi. Tačiau netgi labiau prasiskolinusios senosios šalys turi didesnį bankų pasitikėjimą ir kreditų gauna. R.Rudzkis, pateikdamas paskolų privačiam sektoriui prieaugio rodiklius, pabrėžia, jog verslininkų kaltinimai, neva bankai užsuko paskolų "kranelį", išties yra įrodomi skaičiais. "Užpernai verslo paskolų prieaugis buvo 37 proc. ir išties verslas buvo labai smarkiai kredituojamas. Kas ketvirtį paskolų portfelis išaugdavo 9 procentais. Jau pernai pirmuosius tris metų ketvirčius paskolų išdavimo tempas buvo tris kartus mažesnis negu prieš metus. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį paskolų portfelis beveik neaugo, o per šių metų pirmus du mėnesius jis netgi sumažėjo. Taigi šiemet verslo kreditų išduota mažiau, negu buvo sugrąžinta", - dėsto analitikas.

Pasak jo, pernai daugiausia paskolų prisigraibė nekilnojamojo turto sektorius (18,4 proc. paskolų portfelio), o 2004 metais daugiausia paskolų ėmė apdirbamoji pramonė (18,7 proc. portfelio) ir tai išties garantavo didžiosios dalies eksporto ir šalies konkurencingumo skatinimą. Pernai apdirbamosios pramonės paskolos sudarė vos 10,7 proc. paskolų portfelio.

Bankų atstovai pabrėžia, jog perspektyvūs investiciniai projektai šiemet bus kredituojami, tačiau verslas tvirtina jiems negaunantis paskolų ir dėl to bankuose pasigendantis kreditavimo sąlygų aiškumo.

R.Rudzkio teigimu, siekiant išjudinti kreditus turėtų būti trišalis bankų, verslo ir Vyriausybės susitarimas. "Lietuvos ūkiu turi rūpintis ne bankai, o šalies Vyriausybė, kuri davusi verslui kreditų garantijas turi galimybę numušti palūkanas, o iš kredituotų perspektyvių verslų vėliau gauti naudos surenkamais mokesčiais", - sako jis.

Klausiamas, kaip elgtųsi užsienio kapitalo įkurti bankai, jeigu jiems Lietuvoje iškiltų bankroto tikimybė, R.Rudzkis tikina, jog pagrindiniai Skandinavijos bankai gelbėtų savo valdomus Lietuvos bankus. "Pirma, gelbėjimas jiems kainuos pigiau, nes mūsų bankų būklė nėra bloga. Ekonominiu požiūriu tikrai nematau, kodėl pagrindiniam bankui apsimokėtų panikos atveju leisti savo valdomam stipriam bankui griūti. Manau, kad bankai apskaičiuotų, jog jiems tai nenaudinga", - sako R.Rudzkis. Ekonomisto įsitikinimu, Skandinavijos bankai laikysis duoto žodžio ir iš Lietuvos nesitrauks.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"