TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ekonomikos atsigavimu netiki nei bankai, nei gyventojai

2015 06 15 6:00
"Nepaisant itin žemų palūkanų normų, kurios laikosi jau keletą metų, bankų paskolų portfeliui vis dar stinga rimtesnio postūmio", - santūriai apibendrina Lietuvos bankas, vadovaujamas Vito Vasiliausko. LŽ archyvo nuotrauka

Bankai kreditavimo kranelius vis dar laiko prisukę ir pokyčiai per kelerius metus minimalūs. O gyventojai, tebekaupiantys indėlius bankuose nori apsidrausti nuo netikėtumų. Nei vieni, nei kiti ekonomikos atsigavimu netiki, todėl ir neišlaidauja.

Naujų paskolų – vos viena kita, drąsiau skolinama nebent finansų institucijoms, bet ne gyventojams ar įmonėms. Lietuvos bankui paskelbus komercinių bankų veiklos 2015 metų pirmojo ketvirčio apžvalgą aiškėja, kad nors bankai skaičiuoja pelną, paskolų portfelis kelerius metus kito labai nežymiai.

Netoleruoja rizikos

Lietuvos bankas paskolų pokyčius įvardija tik kaip nuosaikius. Nepaisant itin žemų palūkanų normų, kurios laikosi jau keletą metų, bankų paskolų portfeliui vis dar stinga rimtesnio postūmio, nes klientų paklausa skolintoms lėšoms yra ribota. "Bankų tolerancija rizikai išlieka žema“, – veiklos apžvalgoje apibendrino Lietuvos bankas.

Klientai bankuose laiko maždaug 16 mlrd. eurų indėlių. „Žmonių lūkesčiai tokie patys, kaip ir pačių bankų. Bankai naujų kreditų beveik neišduoda, laiko portfelį daugybę metų tame pačiame lygyje: grįžta senos paskolos, tų lėšų pagrindu išduodamos naujos - ir neplečiama portfelio. Tai rodo, kad patys bankai netiki ūkio augimo perspektyva, nesvarbu, kaip jų propaganda kalba. Dėl to neturėtume stebėtis, kad ir žmonės netiki šviesia perspektyva - taupo, laukia ir gal mano, kad gali būti blogiau“, – komentavo Valdemaras Katkus, finansų analitikas.

Verslas irgi dvejoja

Jis vardija, kad gyventojų nuotaikoms įtakos gali turėti nestabilumas euro zonoje, Graikijos krizė, Rusijos-Ukrainos konfliktas ir pan., mat apie tai daug ir garsiai kalbama. „Verslas taip pat nežino, ar plėsti gamybinius pajėgumus, ar tas augimas yra tvarus. Ar išplėtus padidės pardavimai? Nelygu sektorius, vieni patys nenori plėstis, kiti nori, tačiau yra daug neapibrėžtumo", - mano analitikas.

Pasak V. Katkaus, apribojimai kreditavimui ateina iš bankų, nors dalis verslo norėtų investuoti, plėstis. "Įmonės per krizę atidavė paskolas, sumažino įsipareigojimus ir turi sukaupę dalį savo pinigų, bet dalį vis tiek reikia skolintis. Kai kuriems sektoriams bankai nenori skolinti, taigi tai turi būti jų iniciatyva, kad padėtis keistųsi“, – svarstė finansų analitikas.

Tuo metu Lietuvos bankas apžvalgoje prognozuoja, kad bankai indėlininkams gali pasiūlyti naujų paslaugų. "Atsižvelgiant į bankuose laikomas indėlių sumas, tikėtina, kad bankai gali pradėti aktyviau plėtoti alternatyvių taupymo produktų pasiūlą, siūlydami platesnį taupymo priemonių pasirinkimą ir plėtodami investicinės bankininkystės paslaugas", - nurodo Lietuvos bankas.

Be kita ko, pripažįstama, kad bankams gauti daugiau pelno iš pagrindinės veiklos tapo sudėtinga, nes skolinimo procesas vangus, tačiau klientų laikomos indėlių sumos, kaip pažymi centrinis bankas, yra daugiau nei pakankamos. "Kol nepasikeis rinkos sąlygos, Lietuvoje veikiantiems bankams teks ieškoti būdų pelningumui užtikrinti. Kai kurie bankai gali imtis rizikingesnių kreditavimo projektų, kurių buvo vengiama menant krizės pamokas", - prognozavo Lietuvos bankas.

Pokyčiai labai vangūs

2015 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje klientams bankai buvo išdavę tik 88 mln. eurų (arba 0,6 proc.) daugiau paskolų nei prieš ketvirtį, o bendras paskolų portfelis siekė 14,8 mlrd. eurų.

Labiausiai per ketvirtį išaugo finansų institucijoms suteiktų paskolų dalis (1,8 proc.), tačiau pastebėtinas ir absoliučiuoju dydžiu labiausiai didėjęs įmonių kreditavimas – pastarasis ūgtelėjo 63 mln. eurų (arba 1 proc.) – iki 6,6 mlrd. eurų.

Tuo metu fizinių asmenų paskolų portfelio pokyčiai buvo nuosaikūs – per pirmuosius tris 2015 metų mėnesius pastarasis išaugo 23 mln. eurų (0,3 proc.) – iki 7,0 mlrd. eurų.

Lietuvos banko duomenimis, nepaisant gerėjančios gyventojų ekonominės padėties, būsto kreditavimas kito vangiai – būsto paskolų portfelis per tą patį laikotarpį išaugo 13 mln. eurų (0,2 proc.) ir siekė 5,7 mlrd. eurų.

Šių metų pirmąjį ketvirtį bankų sistema veikė pelningai, tačiau pagrindiniai pajamų šaltiniai kito nepalankia linkme. Lietuvoje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai 2015 metų pirmąjį ketvirtį uždirbo 56,8 mln. eurų pelno – 3,7 mln. eurų (arba 7 proc.) daugiau nei prieš metus.

Didžiąją dalį bankų sistemos pelno šiemet uždirbo „Swedbank“ ir SEB bankai. „Swedbank“ šiemet uždirbo 21,126 mln. eurų konsoliduoto pelno (37,2 proc. bendro bankų pelno) - 17,8 proc. mažiau nei pernai sausį-kovą, o SEB banko pelnas padidėjo 11,7 proc., iki 16,258 mln. eurų (28,6 proc.).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"