TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ekonomikos duobėje augs nedarbas

2010 03 24 0:00
SEB banko analitiko G.Nausėdos teigimu, šalies ekonomikos augimą pajusime tik šių metų antrą pusmetį.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Analitikai blogina nedarbo krašte augimo rodiklius ir ragina valdžią skatinti darbo vietų kūrimą, tačiau jie įžvelgia nekilnojamojo turto rinkos atsigavimo požymių.

2010 metų pradžioje Lietuvos ekonomikos padėtis išlieka labai prieštaringa, vakar pristatydamas Lietuvos makroekonomikos apžvalgą pripažino SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Jis pabrėžė, kad jau 2009 metų antroje pusėje Lietuva statistiškai pasitraukė iš recesijos zonos, bet tai esą nereiškia, kad šalies BVP kiekvieną ketvirtį augs vis sparčiau. Veikiau būsią priešingai - pirmoje šių metų pusėje tikėtinas šio rodiklio pablogėjimas.

Kaip aiškino G.Nausėda, šiuo metu ypač energetikos sektorius neskatina šalies ekonomikos. Neigiamos įtakos jai turi ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymas - iš elektros energijos eksportuojančios šalies virtome ją importuojančia šalimi. Be to, padėtį apsunkina ir pastaruoju metu kylančios degalų kainos.

Analitikas pažymėjo, kad teigiamų pokyčių pastebima eksporto sektoriuje.

Skolinti nežada

Pasak G.Nausėdos, mažėjanti litų palūkanų norma dar turi tam tikrą rizikos "pagalvę", kuri per pastaruosius pusę metų stipriai smuktelėjo. Jo nuomone, vis dar yra rezervo palūkanoms mažėti. Tačiau jis neslėpė, kad tikėtis tokių bankų maržų, kokios buvo ekonominio pakilimo metu, t. y. 0,6-0,7 proc. - neverta.

Visi bankai esą pasimokė iš krizės ir, G.Nausėdos teigimu, jeigu vėl kiltų panašus kreditų bumas, vargu ar pagrindiniai bankai įsitrauks į tokią konkurencinę kovą, kokia buvo 2005-2006 metais.

Anot analitiko, ryškių euro palūkanų normų pokyčių greitai dar nebus. "Manoma, kad Centrinis Europos bankas šias palūkanų normas pajudins šiek tiek vėliau negu buvo laukiama - arba šių metų pabaigoje, arba kitų pradžioje. Eurų palūkanų srityje nesitikiu pokyčių nei į vieną, nei į kitą pusę", - dėstė jis.

SEB banko prognozėmis, valstybės skolos ir BVP santykis didės ne tik šiais, bet ir ateinančiais metais, tačiau 2012 metais jau esą bus galima tikėtis jo stabilizacijos.

"Šiais metais ekonomika startuos ne itin įspūdingai ir neabejoju, kad atsiras daug pesimistų, kurie sakys, kad vėl viskas blogėja ir nėra jokių perspektyvų. Reikia palūkėti, šįmet pasisemti kantrybės ir pažiūrėti kaip baigsis metai", - sakė G.Nausėda.

Bedarbių bus dar daugiau

Pasak SEB banko analitiko, nedarbo lygis sparčiai auga, nors ir vyksta intensyvi emigracija. Gruodį SEB bankas prognozavo, kad 2010 metais nedarbo lygis sieks 15,5 proc., tačiau dabar jau skelbia, jog šiemet nedarbas sieks 16,5 proc., o kitąmet - 17 procentų.

G.Nausėdos teigimu, nedarbo lygis negali mažėti tuo metu, kai ekonomika yra taip žemai smukusi. Skaičiuojama, kad nedarbo lygis gali stabilizuotis, kai ekonomika auga 4-5 procentais.

Analitiko nuomone, sveikintinos šią savaitę Vyriausybės pasiūlytos nedarbo mažinimo priemonės, leisiančios supaprastinti darbo santykių reguliavimą, aktyvinti jaunimo įtraukimą į darbo rinką ar skatinti bedarbius imtis smulkiojo verslo. Tačiau šie pasiūlymai, pasak jo, turi būti aprobuoti visų socialinių grupių ir pirmiausia profsąjungų.

"DnB Nord" banko vyriausioji analitikė Jakaterina Rojaka pabrėžė, kad pagrindinis nedarbo mažinimo įrankis - darbo vietų kūrimas, o tam labiausiai padėtų biurokratinės naštos sumažinimas. Tačiau, jos nuomone, kol kas ši našta išlieka milžiniška, kaip ir didelis skaičius verslą reguliuojančių institucijų. Analitikės teigimu, kol kas nedarbo mažinimui nedaromas joks poveikis. "Kiekvienas bedarbis, dabartinėmis globalios rinkos sąlygomis, gali nuvažiuoti kad ir į Lenkiją, prisipirkti obuolių ir juos pardavinėti Lietuvoje. Tai galbūt labai paprastas verslo planas, bet kai kuriose vietovėse labai veiksmingas", - sakė analitikė.

Burbulas "nurėžė" 4 metus

G.Nausėda tikino, jog pastebi nekilnojamojo turto (NT) rinkos atsigavimo požymių, bet pripažino, kad kol kas šis pagyvėjimas yra labiau susijęs su rinkos dalyvių noru nusipirkti NT mažiausiomis kainomis. Jo nuomone, šie pirkėjai paprastai perka NT iš santaupų, be bankų kreditų, tačiau kai jų santaupos bus išnaudotos, vargu ar bankai bus pajėgūs paremti šį NT rinkos atsigavimą.

"Bijau, kad kol nedarbo perspektyva nėra rožinė ir atlyginimų augimas nerodo labai ryškių optimizmo požymių, tad ir ryškaus kreditavimo paprasčiausiai negali būti. Todėl NT rinkos atsigavimas nebus šuoliškas. Veikiausiai artimiausiu metu kainos dar šiek tiek nukris, ypač Vilniuje", - dėstė analitikas.

NT rinkos stabilizavimo požymių mato ir J.Rojaka. Tiesa, didesnis pagyvėjimas pastebimas gretimų šalių rinkose, kuriose NT kainos pradėjo nežymiai didėti. Jos nuomone, Rygoje ir Taline vykstantys teigiami NT rinkos pokyčiai suteikia tam tikro optimizmo ir Lietuvai.

"Pagyvėjimas yra, tačiau pirkimo proceso kol kas nematome. Tą pagyvėjimą labiau provokuoja domėjimasis NT, o kaip viskas vyks toliau, priklausys nuo daugelio veiksnių. Tačiau dabartinė ūkio būklė leidžia manyti, kad tokios NT kainos, kokios buvo 2009 metų pradžioje, bus tik 2013 metų pabaigoje. Galima teigti, kad sprogus NT burbului praradome 4 metus", - samprotavo ji.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"