TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ekonomikos krizė smigo į konteinerius

2015 05 25 6:00
Vidos Bortelienės nuotrauka

Regiono uostuose konteinerių apyvarta atsidūrė raudonoje grafoje ir žalios šviesos artimiausiu laiku čia nematyti. Europos Sąjungos ir Rusijos prekybos rezultatų pagerėjimo laukiama tik atšaukus sankcijas.

Per Klaipėdos uostą gabenami Rusijos kroviniai, pagal 2014 metų statistiką, sudarė vos 7 proc. visų krovinių, iki 3 mln. tonų, tačiau šiais metais jų dalis bus dar kuklesnė. Ypač konteinerių. Pagal tai, kaip mažėja konteinerių, galima spręsti, kokius nuostolius transporto sektoriui neša pernai pavasarį kilusi geopolitinė įtampa, stabdanti ne tik Rusijos, bet ir Baltarusijos vartojimo prekių importą.

Rusai importuoja mažiau

Klaipėdos uostas pagal konteinerių apyvartą vis dar išlaiko aukštesnę poziciją negu Ryga, tačiau prekybai lėtėjant pranašumą gali prarasti. Per 4 mėnesius mūsų uoste krauta 146 660 sąlyginių konteinerių (TEU), 13 proc. mažiau nei tuo pačiu metu pernai, o Rygos nuosmukis visai nežymus – 0,4 proc., apyvarta siekia 125 545 TEU. Penktadalio konteinerių neteko Talinas, šiemet per 4 mėnesius krovęs 71 391 TEU. Bet pats didžiausias nuostolių mastas – Sankt Peterburge: čia konteinerių sumažėjo 27 proc. – nuo 807 336 iki 575 657 TEU (mažiau - 231 667 TEU).

Lazda, sakoma, turi du galus. Štai, vienas didžiausių Europos konteinerių paskirstymo centrų Hamburgo uostas paskelbė pirmojo ketvirčio rezultatų analizę, kuri atskleidžia, kad visas srautas sumažėjo 2,3 proc. – iki 2,3 mln. TEU, bet apyvarta tarp Hamburgo ir Rusijos uostų krito 35 proc. - iki 109 tūkst. TEU.

Europos Komisijos duomenimis, prekybos apyvarta tarp ES ir Rusijos I ketvirtį smuko 32 proc. – iki 50,7 mlrd. eurų. Ši situacija atspindi Rytų ir Vakarų ekonominių santykių duobę, kuriai užkasti Rusija vis dar nerodo pastangų. Kokios tokios padėties socialinės pasekmės, vieną iš daugelio pavyzdžių šia savaitę pateikė pramonės ir prekybos ministras Denisas Manturovas. Jis Rusijos Dūmoje per vyriausybės valandą nurodęs, kad 4 mėnesių mažmeninė prekyba, palyginti su pernai, sumažėjo maždaug 6 proc. dėl sumenkusios gyventojų perkamosios galios, – praneša agentūra TASS.

Vilioja naujas linijas

Klaipėdos uoste įvyko vidinis konteinerių persiskirstymas.Dėl sudaryto bendradarbiavimo aljanso tarp laivybos milžinių „MSC ir „Maersk“ linijos „Maersk Line“ laivai pastaruoju metu plaukia tik į bendrovės „Klaipėdos Smeltė‘ konteinerių terminalą, kurio savininkai susiję su kompanija MSC. . Todėl anksčiau su šia linija bendradarbiavusiam Klaipėdos konteinerių terminalui (KKT) balandis buvo prastas. Bet kompanija, pasak jos vadovo Vaidoto Šileikos, persvarą savo pusėje vis dar išlaiko. Per 4 mėnesius čia krauta 81 163 TEU.

„Per šių metų 4 mėnesius, palyginti su pernai, mūsų terminale konteinerių krauta 8 proc. mažiau, bet tai - daugiau nei 60 proc. visos Klaipėdos uosto apyvartos. Išliekame viena iš didžiausių konteinerių krovos kompanijų regione. Srauto mažėjimui, be abejonės, įtakos turi nestabili geopolitinė situacija, ekonominės sankcijos ir bloga Rusijos bei Baltarusijos finansinė padėtis..Manau, kad šiais metais uoste išsilaikys neigiamos konteinerių krovos tendencijos.Kalbant tik apie mūsų terminalą – planuojame konteinerių krovos kritimą penktadaliu. Nenuleidžiame rankų ir toliau mezgame ryšius su konteinerinėmis linijomis, siūlome naudotis Klaipėdos uosto paslaugomis. Balandį į Klaipėdą pradėjo užplaukti „X- PRESS line“ fiderinis laivas, tikimės, kad neužilgo Klaipėdą įtrauks į linijos maršrutą kompanija „Yang Ming“..Manau, kad greito poveikio nebus ir aukštų rodiklių tikėtis nereikėtų, tačiau kiekviena nauja linija turi potencialą augti ir neveltui renkasi Klaipėdos uostą“, - svarstė V. Šileika.

KKT konteinerių netektis turėtų sušvelninti negabaritinių ir sunkių krovinių krova. Šiais metais gauta nemažai užsakymų perkrauti vėjo jėgaines.

Planuose – okeaniniai laivai

Žvelgdamas į kompaniją, į kurią perėjo dalis linijų, V. Šileika, kaip Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas apgailestauja, kad planuoto konteinerių paskirstymo centro ateitis neaiški, nors investicijos į infrastruktūrą – didžiulės. Tačiau „Klaipėdos Smeltės“ rinkodaros direktorius Eduardas Galuškinas teigia, kad dar nebaigtas pasirengimo priimti didžiulius okeaninius laivus procesas. Jis užsimena, kad MSC komercinių detalių dėl konteinerių perkrovimo (transshipment‘o) centro, arba hub‘o, iš kur ir į kur konteineriai keliaus, iki galo neatskleidžia, bet didžiulės investicijos į kranus rodo atitinkamus užmojus. Dabar kalbėti, koks Rusijos poveikis MSC linijoms ir prognozuoti šių metų „Smeltės“ terminalo apyvartą, būtų sudėtinga, nors logika, E. Galuškino manymu, rodytų, kad MSC konteineriai iš Klaipėdos gali būti plukdomi į Sankt Peterburgą.

„ Šiemet per 4 mėnesius konteinerių padaugėjo 2,5 proc. – iki 60 tūkst. TEU. Ir toliau planuojame didėjimą. Nuo 2007 metų „Maersk“ konteinerių srautą Klaipėdoje dalino į du terminalus, dabar mūsų dalis pradėjo didėti. Tačiau tolesnį rodiklių prieaugį siejame su „transshipmentu“, tik turime įrodyti, kad Klaipėdos uosto tarnybos ir terminalas pajėgūs veiksmus koordinuoti. 2014 metais parengėme programą, pradėjome lapkričio pabaigoje nuo tuščių konteinerių, kurie atkeliavo pas mus iš Lenkijos ir vėl laivais išvyko į Skandinaviją bei kitas šalis.Birželio pradžioje bandysime priimti okeaninį laivą, kaip tik tuo metu, birželio 4 dieną, numatome renginį – gauti pažymėjimą ir oficialiai atidaryti terminalą“, - aiškino E. Galuškinas. Pasak jo, iki šiol į Klaipėdos uostą atplaukdavo 3 500-4 500 TEU talpos laivai, iki 294 metrų ilgio, o laukiamas okeaninis laivas bus ilgesnis negu 325 metrai, jo talpa bus per 8 000 TEU.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"