TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ekonomikos naujienos

2012 10 06 7:52
Užsienio spaudos nuotrauka

Ekonominio gyvenimo aktualijos trumpai.

Užsitikrino kinų palaikymą

Kinijos Urumčio mieste pasirašyta Lietuvoje veikiančios Rytų-Vakarų transporto asociacijos EWTCA ir Kinijos ekspeditorių asociacijos CITA bendradarbiavimo sutartis. Šiuo dokumentu lietuvių asociacija faktiškai užsitikrino vienos galingiausių pasaulio valstybių palaikymą plėtojant intermodalinių pervežimų transporto koridorių tarp Europos ir Azijos. Tarp pagrindinių EWTCA tikslų yra siekis padėti šalinti krovinių gabenimo proceso kliuvinius, supaprastinti dokumentacijos forminimo procedūras, diegti inovacijas, atstovauti bendriems partnerių interesams tarptautiniu ir nacionaliniu lygmenimis. Asociacijos partneriams iš Kinijos buvo nauja tai, kad Rytų-Vakarų transporto koridorių galima traktuoti ne tik kaip geležinkelio linijas, bet ir prekių srautą, kurį veža ekspeditoriai, susikūrę bendradarbiavimo mechanizmą. Šiuo metu EWTCA vienija 26 institucijų atstovus iš Lietuvos, Kinijos, Rusijos, Ukrainos, Kazachstano, Mongolijos, Vokietijos, Švedijos, Prancūzijos ir Danijos.

Pirmasis biržos sandoris

Šią savaitę pradėjusioje veikti Lietuvos biokuro biržoje pirmąjį sandorį ketvirtadienį sudarė bendrovė "Timbex" - ji įmonei "Geco investicijos" pardavė medžio skiedrų. "Baltpool" vadovė Laura Žalaitė sakė, kad pirmuoju sandoriu įsigyta palyginti nedaug - apie 50 tonų biokuro, arba 12 tonų naftos ekvivalento, mokant 690 litų už toną naftos ekvivalento. Biržoje jau veikia šešios įmonės. Ketvirtadienį šeštąja dalyve tapo Vilniaus medienos perdirbimo bendrovė "Biovoice". Tai paskelbė energijos išteklių biržos operatorė "Baltpool". Kitos dalyvės: viena didžiausių šalies medienos prekybos ir miškų valdymo bendrovių "Timbex", "Grigiškių" grupės gamybos įmonė "Baltwood", Suomijos kapitalo šilumos tiekėja "Fortum ekošiluma", Augustino Rakausko kontroliuojama įmonė "Geco investicijos" ir Lietuvos kapitalo durpių perdirbimo bendrovė Kupiškio "Durpeta". Anot LRT, pernai Lietuvoje beveik trys ketvirtadaliai šilumos pagaminta deginant dujas, šiek tiek mažiau kaip penktadalis - biokurą, t. y. medieną ir pjuvenas. Tikimasi, kad biokuro birža suaktyvins šią rinką, o dėl konkurencijos galėtų atpigti šiluma.

Importuota mažiau naftos

Lenkijos naftos koncerno "PKN Orlen" valdomai bendrovei "Orlen Lietuva" priklausantis Būtingės naftos terminalas šiemet sausį-rugsėjį, preliminariais duomenimis, perkrovė 6 mln. tonų naftos - 12 proc. mažiau negu pernai tuo pačiu laiku, kai buvo perkrauta 6,727 mln. tonų naftos. Vien rugsėjo mėnesį per terminalą importuota 900,4 tūkst. tonų naftos, arba 0,1 proc. mažiau nei pernykštį rugsėjį (901 tūkst. tonų). Tai pranešė Klaipėdos uosto direkcija. Būtingės naftos terminalas 2011-aisiais perkrovė 8,932 mln. tonų naftos - 0,8 proc. mažiau negu 2010-aisiais (9 mln. tonų). Per Būtingės terminalą Lenkijos kapitalo kompanija "Orlen Lietuva" nuo 2006-ųjų vidurio importuoja naftą tik savo reikmėms.

LŽ, BNS

Pritaria investicijoms

Pertvarkant Vokietijos ir Rusijos koncernų "E.ON Ruhrgas" bei "Gazprom" valdomą dujų importo ir transportavimo bendrovę "Lietuvos dujos", į naujai kuriamą perdavimo sistemos operatorių pradžioje bus investuota 8,475 mln. litų. Investicijos bus finansuojamos iš 72 mln. eurų (248,6 mln. litų) paskolos. Kainų komisija penktadienį pritarė pirmosioms investicijoms į perdavimo sistemos operatoriaus atskyrimą ir naujos įmonės įkūrimą. "Lietuvos dujų" veiklų atskyrimo planas numato, kad dujų perdavimo veikla bus atskirta ne vėliau kaip iki 2013 metų liepos 31 dienos, o skirstymo veikla - iki 2014-ųjų spalio 31 dienos. Skaičiuojama, kad dėl numatytų investicijų dujų perdavimo kainos viršutinė riba 2013 metais padidės 49 centais už 1 tūkst. kubinių metrų (1,2 proc.), 2014 metais - iki 80 centų už 1 tūkst. kubinių metrų (2 proc.). Šiuo metu "Lietuvos dujų" perdavimo kaina yra 40,61 lito už 1 tūkst. kubinių metrų. Iki 2014 metų spalio pagal Europos Sąjungos trečiąjį energetikos paketą pertvarkius "Lietuvos dujas", magistraliniai dujotiekiai atiteks nuo "Lietuvos dujų" atskiriamai naujai įmonei. Pačioms "Lietuvos dujoms" liks tiekimo veikla, o skirstymo veiklą bei skirstymo vamzdynus perims naujai steigiama "Lietuvos dujų" antrinė įmonė.

LŽ, BNS

Elektros kaina greičiausiai didės

Kainų komisija nustatė didesnę nei šiemet elektros rinkos kainą 2013 metams, o ši lems galutines kainas vartotojams. Kainų komisija kitiems metams nustatė 15,7 cento už kilovatvalandę (kWh) rinkos kainą - 0,2 cento didesnę nei šiemet. Elektros rinkos kaina yra pagrindas, nustatant viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kainas bei galutines kainas vartotojams. 2013 metų elektros rinkos kaina nustatoma atsižvelgus į 12 pastarųjų mėnesių, pasibaigusių šių metų liepos 1-ąją, rinkos duomenis. Per šį laiką elektros biržoje buvo pirkta ir parduota 7,644 mln. megavatvalandžių (MWh) elektros, sandorių bendra vertė siekė 1,666 mlrd. litų, o svertinė vidutinė kaina buvo 15,255 cento už kWh. Be to, pagal tiesiogines sutartis per metus parduota 4,638 mln. MWh elektros už 757,89 mln. litų, vidutinė svertinė kaina buvo 16,341 cento. Todėl bendra vidutinė svertinė elektros kaina buvo 15,665 cento. Kainų komisijos patvirtinta 2012 metų elektros rinkos kaina yra 15,5 cento už kWh - pernai rudenį ji nebuvo keičiama.

Kainų komisija vakar patvirtino kiek mažesnes nei šiemet elektros skirstomųjų tinklų operatorės (LESTO) skirstymo paslaugos kainų viršutines ribas 2013 metams. Tuo metu visuomeninio tiekimo paslaugos kainos viršutinė riba bus didesnė nei šiemet - 0,49 cento. Kainų komisijos patvirtinta LESTO skirstymo paslaugos vidutinės įtampos tinklais kainos riba yra 4,747 cento už kWh, žemos įtampos tinklais - 6,219 cento, o visuomeninio tiekimo paslaugos - 0,49 cento. LESTO prašė patvirtinti kiek didesnes kainų ribas - atitinkamai 4,8, 6,34 ir 0,53 cento už kWh. Skirstymo paslaugos vidutinės įtampos tinklais kainos riba kitais metais bus 2,7 proc. mažesnė nei šiemet (4,88 cento), žemos įtampos tinklais - 2,98 proc. mažesnė (6,41 cento). Visuomeninio tiekimo paslaugos kainos viršutinė riba didės 11,4 procento.

Galutiniai sprendimai dėl visų elektros kainos dedamųjų Kainų komisijoje bus priimti kitą savaitę - tuomet numatoma patvirtinti galutinį VIAP biudžetą ir kainas, taip pat "Lietuvos energijos" ir termofikacijos elektrinių gamybos kainas. Galutinė elektros kaina reguliuojamiems vartotojams bus paskelbta lapkričio pabaigoje.

LŽ, BNS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"