TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ekonomikos naujienos

2012 10 12 6:00
Reuters/Scanpix nuotrauka

Ekonominio gyvenimo aktualijos trumpai.

Ties produktotiekį

Lenkijos naftos koncerno "Orlen" valdoma Mažeikių naftos perdirbimo ir transportavimo bendrovė "Orlen Lietuva" neatsisako ketinimų tiesti maždaug 300 mln. litų vertės produktotiekį iš Mažeikių į Klaipėdą, per kur ji eksportuoja nemažai naftos produktų. Šį projektą įmonė pasiūlė įtraukti į Energetikos ministerijos parengtą naują Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo 2012-2016 metais planą. Įmonė planuoja pradėti tiesti produktotiekį 2014 metais ir baigti 2017-aisiais. "Orlen Lietuva" skaičiuoja, kad investicijos siektų apie 110 mln. JAV dolerių (295,5 mln. litų), tačiau kol kas nepatvirtintas jų finansavimo šaltinis.

Brangiausiai kainuos kabelis

Valstybės netiesiogiai kontroliuojama elektros perdavimo sistemos operatorė bendrovė "Litgrid" į jau pradėtus ir naujus projektus 2012-2016 metais planuoja investuoti apie 1,57 mlrd. litų. Didžiausia - 707 mln. litų - bendrovės investicija per 5 metus bus į elektros kabelį tarp Lietuvos ir Švedijos "Nord Balt", įskaitant keitiklį Klaipėdos transformatorių pastotėje. Kabelį numatoma baigti 2015 metais, galutinai atsiskaityti su rangovais - 2016-aisiais. Dar 371 mln. litų investicijos planuojamos į 400 kV dvigrandės oro linijos Alytus-Lietuvos siena statybą, kuri yra elektros tilto į Lenkiją "LitPol Link I" dalis, 61 mln. litų - į 330 kV oro liniją Telšiai-Klaipėda, 59 mln. litų - į 330 kV liniją Kruonis-Alytus, 54 7 mln. litų - į Alytaus transformatorių pastotės 330 kV skirstyklos atnaujinimą, 25 mln. litų - į 110 kV perdavimo linijos Pagėgiai-Bitėnai statybą ir 330 kV Bitėnų skirstomojo punkto išplėtimą, 16 mln. litų - į atsijungimo nuo Rusijos IPS/UPS tinklo. Mažesnės investicijos planuojamos į 110 kV elektros perdavimo linijas ir tas elektros linijas, kurias reikia parengti sunkiasvorių bei didžiagabaričių krovinių gabenimo maršrutą naujai Visagino atominei elektrinei. Be to, į perdavimo tinklo patikimumo didinimo projektus per 5 metus numatoma investuoti dar 215 mln. litų.

Jėgainės blokas patikrintas

Naujasis daugiau nei 1 mlrd. litų vertės kombinuotojo ciklo blokas Lietuvos elektrinėje Elektrėnuose jau paruoštas gaminti elektrą. Pasak "Lietuvos energijos" generalinio direktoriaus Daliaus Misiūno, oficiali naujojo bloko veiklos pradžia numatoma spalio pabaigoje. "Esminių problemų nėra - technologiškai yra viskas patikrinta, blokas dirbo mėnesį be jokių sutrikimų. Tikimės baigti formalią statybos užbaigimo procedūrą, be to, spalio 23 dieną yra ir oficialus renginys - to bloko paleidimas, nors jis ir šiuo metu veikia", - sakė D.Misiūnas. Tačiau, anot jo, nuo žiemos iki vasaros naujasis blokas veiks tik nedidele galia. "Lietuvos energija" šiemet į 455 MW elektrinės galios kombinuotojo ciklo bloką investuos 175 mln. litų.

Investuos į dujotiekį

Lietuvai statant suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą Klaipėdoje, ateityje planuojama padidinti dujotiekio Klaipėda-Kuršėnai pajėgumą. Investicijos į antrąją magistralinio dujotiekio liniją, kuri yra svarbi ir dėl galimybės dujas tiekti Latvijai, siektų 230 mln. litų. Bendrovės "Lietuvos dujos" ar kito perdavimo sistemos operatoriaus projektas galėtų būti įgyvendintas 2013-2017 metais. Sprendimas dėl dujotiekio projektavimo ir statybos bus priimtas SGD terminalą statančiai "Klaipėdos naftai" nurodžius ir pagrindus maksimalius pajėgumo poreikius. "Klaipėdos naftos" generalinis direktorius Rokas Masiulis yra sakęs, kad jei Latvija ir Lietuva susitartų ir būsimasis terminalas Klaipėdoje galėtų veikti kaip regioninis, vamzdynu per Kuršėnus iš Lietuvos į Latviją galėtų būti transportuojama iki 4 mlrd. kubinių metrų dujų per metus. Pasak jo, su bendrove "Lietuvos dujos" kalbamasi dėl galimybės didinti dujotiekio Klaipėda-Kuršėnai pralaidumą. Jei projektas būtų įgyvendinamas, dujotiekio skersmenį reikėtų padidinti nuo 300 iki 700 milimetrų.

Perima valdymą

Lenkijos naftos koncerno "Lotos" valdoma didžiausia Lietuvoje naftos žvalgybos ir gavybos bendrovė "Lotos Geonafta" (buvusi "Geonafta") ketina perimti trečios pagal išgaunamą naftos kiekį Lietuvos naftos gavybos bendrovės "Manifoldas" valdymą. "Lotos Geonafta" prašo Konkurencijos tarybos leisti įsigyti iki 100 proc. "Manifoldo" akcijų. Šiuo metu "Lotos Geonafta" valdo 50 proc. "Manifoldo" akcijų. Šis pernai gavo 33,322 mln. litų grynojo pelno - 2,7 karto daugiau nei 2010-aisiais (12,334 mln. litų). Įmonės pajamos padidėjo 2 kartus, iki 60,869 mln. litų. Bendrovė pernai 12-oje gręžinių išgavo 233,4 tūkst. barelių naftos, o pardavė 233,2 tūkst. barelių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"