TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ekonomikos naujienos

2012 10 19 7:42
Reuters/Scanpix nuotrauka

Ekonominio gyvenimo aktualijos trumpai.

Apmokestins užsieniečius

Lietuvoje siūloma apmokestinti visą šalies įmonių mokamą atlygį jų valdybų ar stebėtojų tarybų nariams užsieniečiams. Kartu su Vyriausybės patvirtintu 2013 metų valstybės biudžetu Seimui siūlomos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisos numato apmokestinti bet kokį užsieniečių atlygį, gaunamą iš įmonės už valdymo paslaugas, ir taip padidinti biudžeto pajamas. Pasak Finansų ministerijos, neįmanoma tiksliai apskaičiuoti, kiek papildomų pajamų būtų gauta į biudžetą, nes įmonių valdybų ir stebėtojų tarybų narių užsieniečių atlygis (ne tantjemos), išmokamas už tam tikrą veiklą, yra deklaruojamas kartu su kitomis gaunamomis pajamomis, todėl reali jo suma nežinoma. Dabar pagal įstatymą galima apmokestinti tik užsienio šalių gyventojų, dirbančių Lietuvos įmonių stebėtojų tarybose ar valdybose, gaunamas metines išmokas - tantjemas, bet jiems dažnai mokamos ir kitokios išmokos, kurios šiuo metu negali būti apmokestinamos. Gyventojų pajamų mokesčio tarifas siekia 15 proc., be to, yra 6 proc. privalomojo sveikatos draudimo mokestis.

Ginčijasi su bankais ir draudikais

Nuo metų pradžios vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčus nagrinėjantis Lietuvos bankas trečiąjį šių metų ketvirtį gavo 157 vartotojų prašymus išspręsti jų nesutarimus su finansinių paslaugų teikėjais. Ir toliau dominuoja ginčai su draudikais - dėl jų per ketvirtį gauti 83 kreipimaisi. Vis dažniau vartotojai nesutaria ir su bankais. Liepos-rugpjūčio mėnesiais, kaip pranešė Lietuvos bankas,  dėl ginčų su bankais gauti 57 kreipimaisi, dėl kitų paslaugų teikėjų - 17. Dažniausiai vartotojai nesutiko su bankų sprendimais dėl būsto kredito sutarčių. Tokių skundų dalis padidėjo nuo 31 proc. antrąjį ketvirtį iki beveik 38 proc. trečiąjį ketvirtį. Taip pat pagausėjo ginčų dėl naudojimosi mokėjimo kortelėmis ar jų sutarčių (nuo 14 proc. iki 22 proc.), dėl banko sąskaitų (nuo 6 proc. iki 10 proc.). Nesutarimų dėl bankų suteiktų vartojimo kreditų sumažėjo nuo 14 proc. iki 10 procentų. Beveik visi ginčai su kitais finansų rinkos dalyviais kilo dėl vartojimo kreditų - jų dalis padidėjo nuo 53 proc. antrąjį ketvirtį iki 80 proc. trečiąjį ketvirtį. Iš viso per devynis šių metų mėnesius Lietuvos bankas gavo 463 prašymus išspręsti nesutarimus su finansų įstaigomis: iš jų 252 - su draudikais, 158 - dėl bankų ir 53 - dėl kitų finansų rinkos dalyvių paslaugų.

Dujų birža neveikia

Lietuvos gamtinių dujų birža kol kas realiai neveikia. Per daugiau kaip 7 mėnesius ji nesulaukė nei rinkos dalyvių dėmesio, nei milžiniškų sandorių. Šių metų kovo 1-ąją veiklą pradėjusioje biržoje buvo tikėtasi milijoninių sandorių ir kur kas daugiau dalyvių. Energijos išteklių biržos operatorės bendrovės "Baltpool" generalinė direktorė Laura Žalaitė pranešė, kad vienintelis nedidelės vertės sandoris sudarytas balandžio pabaigoje. "Prekiauta 1000 kubinių metrų dujų, sandorio dydis - 1370 litų", - pridūrė ji, bet nesutiko atskleisti sutarties šalių.

Kaip skelbia "Baltpool" ir Kainų komisija, gamtinių dujų biržos dalyvės yra bendrovės "Imlitex", "Lietuvos energija" ir kol kas dujų neturinti "Klaipėdos nafta". Anot "Baltpool", jos dalyvių skaičius šiemet turėtų siekti 8, 2013-aisiais - 13, o 2014 metais - 14. Be to, pranešta, kad šiemet per biržą gali būti parduota 60 mln. kubų metrų dujų, kitąmet - 80 mln. kub., o 2014-aisiais - 100 mln. kub. metrų dujų. "Baltpool" dujų birža netrukus turėtų sulaukti konkurentės - "Lietuvos dujos" drauge su Suomijos gamtinių dujų bendrove "Gasum" skelbia ketinančios 2013 metų pradžioje atidaryti dujų biržą.

Pakeitė nuomos tvarką

Seimas uždraudė nuo kitų metų be konkurso atnaujinti Klaipėdos jūrų uosto žemės nuomos sutartis. Parlamentarai trečiadienį priėmė atitinkamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pataisas: už jas balsavo 74, o susilaikė 5 Seimo nariai. Priėmus šiuos pakeitimus buvę nuomininkai, pasibaigus žemės nuomos sutarčiai, turės pirmenybę išsinuomoti žemę tik tuomet, jei bus įvykdę visus įsipareigojimus. Taip Klaipėdos uosto žemės nuomos sąlygos taps vienodos tiek Lietuvos, tiek užsienio bendrovėms. Iki šiol nuomininkai, pasibaigus žemės nuomos terminui, turėjo pirmumo teisę atnaujinti sutartį neskelbiant konkurso. Dėl tokios tvarkos Lietuvai priekaištavo Europos Komisija. Ji teigė, jog leidimas išimties tvarka nesilaikyti bendro įpareigojimo nuomoti žemę konkurso tvarka, suteikia pranašumą esamam nuomininkui ir taip trukdo kitų Europos Sąjungos valstybių narių krovinių perkrovimo paslaugas teikiančioms įmonėms, kurios nori įsikurti Lietuvos uoste. Pataisos taip pat numato, kad bus atlygintos buvusio žemės nuomininko investicijos į uosto suprastruktūros kūrimą ir gerinimą, jeigu jis nelaimėtų naujo nuomos termino konkurso.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"