TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ekonomikos naujienos

2012 10 25 6:00
AFP/Scanpix nuotrauka

Ekonominio gyvenimo aktualijos trumpai.

Stabdys saulės energetiką

Kaip teigia energetikos viceministras, mažųjų saulės elektrinių statybų bumas kilo dėl per didelio elektros energijos supirkimo tarifo."Pagal šiandienines technologijas saulės elektrinės plečiasi intensyviai, technologijų efektyvumas patobulėja kelis kartus per metus. Tuo tarpu dabar nustatyta kaina garantuoja greitą atsipirkimą, dėl to tas bumas ir kilo", - vakar sakė energetikos viceministras Kęstutis Žilėnas. Jis nepatikslino, kiek yra per didelis iki šių metų pabaigos galiojantis elektros energijos supirkimo iš saulės elektrinių tarifas. "Jeigu skaičiuojamas atsipirkimas 12 metų, o atsiperka per 5-6 metus, natūralu, kad kaina vos ne dvigubai didesnė, negu jos reikėtų, - pažymėjo K.Žilėnas, o. paklaustas, kaip Energetikos ministerija gali stabdyti mažųjų saulės elektrinių statybų bumą, jis sakė: - Pats paprasčiausias būdas būtų pakeisti energijos supirkimo kainą ir nustatyti realią." Per pastarąjį pusmetį Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatorė "Lesto" parengė 11,48 tūkst. saulės elektrinių prijungimo prie tinklų planų išankstines sąlygas, kurios reikalingos kreipiantis į Energetikos ministeriją dėl saulės elektrinės leidimo. Iš mažųjų saulės jėgainių energija bus superkama po 1,44 lito už kilovatvalandę (jei elektrinė neintegruota į pastatą) arba po 1,8 lito už kilovatvalandę (jei elektrinė integruota). Kainų komisijos skaičiavimais, jei visi investuotojai, kurie iki rugsėjo yra gavę leidimus, pradėtų gamybą, jų elektrai supirkti didesne nei rinkos kaina prireiktų 86 mln. litų VIAP lėšų. Tai elektros kainą vartotojams galėtų padidinti 1 centu už kilovatvalandę.

Skolos rodiklis nedidės

Lietuvos valdžios skola šių metų birželio pabaigoje siekė 44,157 mlrd. litų ir sudarė 40,4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) - šis rodiklis išliko vienas mažiausių Europos Sąjungoje (ES). Tai rodo trečiadienį paskelbti ES statistikos tarnybos Eurostatas duomenys. Mažesnis valdžios skolos ir BVP santykis birželio pabaigoje buvo užfiksuotas Švedijoje (37,3 proc.), Rumunijoje (35,6 proc.), Liuksemburge (20,9 proc.), Bulgarijoje (16,5 proc.) ir Estijoje (7,3 proc.). Antrojo šių metų ketvirčio pabaigoje labiausiai prasiskolinusi šalis tebebuvo Graikija, kur valdžios skola sudarė 150,3 proc. BVP. Italijoje šis rodiklis buvo 126,1 proc., Portugalijoje - 117,5 proc., Airijoje - 111,5 procento. Latvijos valdžios skola birželio pabaigoje sudarė 43 proc. šalies BVP. Eurostato duomenimis, bendra ES valstybių valdžios skola antrojo ketvirčio pabaigoje siekė 84,9 proc. BVP, o tik euro zonos valstybėse - 90 proc. BVP.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"