TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ekonomikos pamatinė vertybė - kultūra

2011 07 20 0:00

Lietuvos kultūrologai mėgsta priešpriešinti kultūrą ir ekonomiką. Bet pastaruoju metu pastebima įdomi tendencija - žinomų ekonomistų kalbose vis daugiau dėmesio skiriama kultūrai ir istorijai.

Pradėtų nuo kultūros

Kalbėdamas Kalrspreis apdovanojimo įteikimo proga Europos centrinio banko (ECB) prezidentas Jeanas Claude'as Trichet pabrėžė, kad Europos kultūrų sąjunga yra Europos projekto, apimančio ir ekonomikos bei pinigų sąjungą, pamatinė vertybė. Jis paminėjo vieno iš Europos Sąjungos (ES) įkūrėjų Jeanas Monnet žodžius, kad "jei jam reikėtų pradėti viską iš naujo, jis pradėtų nuo kultūros".

Į istorines šaknis atsigręžė ir dar vienas ECB vadovų Lorenzo Bini Smaghi savo kalboje apie demokratiją ir sprendimų priėmimą - jis prisiminė bendros Lenkijos ir Lietuvos valstybės parlamento veto teisės patirtį ir jo įtaką valstybės raidai.

Tradicijos ir mentalitetas

Kodėl kultūra tapo svarbia tema ekonomikos diskusijose? Ekonomikos įtaka kultūros būklei seniai pripažįstama, o kultūros įtakos ekonomikai vertinimas padeda geriau suprasti pasaulio ūkio problemas ir rasti būdų, kaip išlikti konkurencingiems globalios rinkos sąlygomis.

Šalies ekonomikos augimo modelis arba, populiariai tariant, būdas uždirbti pinigus iš esmės atspindi kultūros tradicijas ir mentalitetą. Todėl ekonomikos sėkmę daugiausia lemia visuomenės bendras kultūros lygis. Kultūros nuosmukis neišvengiamai susijęs ir ekonomikos problemomis.

Pažvelgus į bet kurią ekonominę veiklą nesunku pastebėti, kad produkto savitumą lemia kultūriniai jo gamintojų įgūdžiai. Buityje paplitusios sąvokos dažnai pateikiamos kaip neatskiriama produkto kokybės įvertinimo dalis - itališki batai, šveicariški laikrodžiai, prancūziška kosmetika, kiniškas porcelianas, rusiška degtinė.

Todėl apie kultūros ir ekonomikos sąveiką reikia kalbėti plačiąja prasme - kaip apie sukaupto žmogaus intelekto efektyvų naudojimą. Tai užtikrina sukurtų geriausios kokybės produktų, aukštųjų technologijų ir suteiktų intelektinių paslaugų išskirtinumą, o kartu ir konkurencinį pranašumą šiuolaikinės ekonomikos sąlygomis.

Konkurencingumo pagrindas

Kultūrų įvairovė yra ES konkurencingumo pasaulyje pagrindas, todėl ekonomikos politikos vykdytojams privalu remti ir puoselėti kiekvienos tautos kultūrinį identitetą. Kultūros poveikis ekonomikai gali būti tiesioginis - tada kultūra vertinama kaip ekonominė veikla ir yra nustatomas jos įnašas į šalies bendrąjį vidaus produktą.

Europos statistikos departamento duomenimis, ES namų ūkiai kultūros reikmėms skiria vidutiniškai apie 4 proc. visų išlaidų, Lietuvoje - apie 3 procentus. Daugiausia lėšų kultūros reikmėms skiria danai, suomiai ir čekai - 5 procentus.

Svarbiausia - išsaugoti identitetą

Daug sudėtingiau įvertinti netiesioginį kultūros poveikį ekonomikai. Nėra jokių abejonių, kad kultūra turi teigiamą įtaką atsiliekančių regionų raidai - nustatyta tiesioginė kultūros programų, renginių kokybės bei skaičiaus ir regionų ekonomikos augimo priklausomybė.

Socialiniu atžvilgiu kultūros programos teikia socialiai vertingų laisvalaikio praleidimo galimybių, skatina žmonės mąstyti, kuria žmogaus psichologinei ir socialiniai būsenai palankią aplinką, mažina nusikalstamumą. Kultūros renginių poveikis trunka ilgiau negu pats kultūros įvykis ir turi nenutrūkstamą reikšmę žmogaus gyvenime.

Kultūrinė terpė skatina asmenybės kūrybiškumą, didina gebėjimus prisitaikyti prie kintančių ekonomikos sąlygų ir išvengti kritinių situacijų, taip pagerindama žmogaus gyvenimo kokybę.

Globaliame pasaulyje nedidelių šalių nacionalinė kultūra susiduria su naujais iššūkiais - pirmiausia kyla klausimas, kaip išsaugoti kultūrinį identitetą? Bet toks klausimas atsiranda ir ekonomikoje - kaip išlikti konkurencingiems masinės gamybos pasaulyje ir užtikrinti savo prekių savitumą bei išskirtinumą?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"