TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ekonomikos plėtrą pančioja disproporcijos

2011 09 02 0:00

Ekonomiškai išsivystęs (bet šiuo metu nebesivystantis) pasaulis apibendrino pirmojo pusmečio ūkio raidos faktus, užfiksavo nedidelį ekonomikos augimą ir - liko murdytis dvejonėse: jau kilsime ar dar esame baloje?

Pavasarį skaidrėjusios nuotaikos dabar pilkesnės. Analitikai skelbia sumažinę laukiamą augimą - tebėra daug rimtų neaiškumų išsivysčiusių šalių finansų sektoriuose. Amerikiečiai nenustoja rūpintis europiečių bankų silpnumu, vyriausybių prasiskolinimu bei tos skolos pernelyg drastišku mažinimu, prismaugiančiu paklausos atsigavimą.

Europiečiai su ne mažesniu siaubu žiūri į trilijonines ir ilgai dar didėsiančias JAV skolas, gresiančią dolerio katastrofą ir vis dar tikisi, kad jie kaip nors išliks pasaulio rinkose.

Nebeaugama, nors augti reikia

Netikrumą sukėlė prastesni nei tikėtasi antrojo ketvirčio rezultatai. Išankstiniais duomenimis, visos Europos Sąjungos (ES) ekonomika, pirmąjį ketvirtį pasistiebusi 0,8 proc., antrame ūgtelėjo vos 0,2 procento. Lėmė jos lokomotyvai - Vokietijos ūkis pirmą ketvirtį paaugo 1,3 proc., antrą - 0,1 proc., Prancūzijos -atitinkamai 0,9 ir 0,0 proc., Jungtinės Karalystės - 0,5 ir 0,2 procento. Kitaip tariant, nebeaugama, nors augti reikia, siekiant grįžti į 2008 metų lygį.

Nedidelis sulėtėjimas matyti ir Baltijos valstybių ekonomikose, kurios kapstosi iš triskart gilesnės duobės. Skirtumas tik tas, kad pirmą ketvirtį ES ekonomikos metinis augimas siekė 2,5 proc., palyginti su ankstesnių metų pirmu ketvirčiu, antrą ketvirtį - jau tik 1,7 proc., o Lietuvos skaičiai gerokai žvalesni: pirmą ketvirtį metinis augimas siekė 6,8 proc., antrą atlyžo nedaug - tik iki 6,3 procento.

Darytina išvada, jog ir mums, ir ES, ir JAV teks palaukti trečio ketvirčio rezultatų, kad išryškėtų šių metų galimas rezultatas, o kartu ir artimiausios ateities tendencija. Kas seka ūkio plėtros prognozes, tas žino, kad jau kuris laikas bent kiek tikslesnės mokslinės prognozės einamiesiems metams pateikiamos tik jiems baigiantis.

Jei niekas Europos žemyne nesikeis, tai ir visa ES, ir Lietuva buvusį aukščiausią ekonomikos lygį, turėtą 2008 metais, vėl pasieks ir spės truputį viršyti 2012 metais. Beje, JAV tikriausiai pasiseks tai padaryti jau šįmet, bet tai bus 2007 metų lygis - ekonomikos smukimas ten prasidėjo metais anksčiau.

Skurdesnės šeimos kenčia labiau

Tad kodėl Lietuvos premjeras vis kalba apie 2006 metų lygį, kurį mes neva pasiekėme, "vystydamiesi" 2009-2010 metais? Todėl, kad mes čia aptariame bendrojo vidaus produkto (BVP) kūrimą, o premjeras kalba apie visų gėrybių vartojimą šalyje, ekonomistų dar vadinamą absorbcija. Pastaroji yra didesnė nei BVP. Kai mūsų vartojimo ir investicijų apimtys viršija šalyje sukurtą BVP, stygių pasipildome iš užsienio. Tiesa, dabar to nebėra. Negana to, dabar dalį savo sukurto BVP išvežame į užsienį, grąžindami smagiais metais pasiimtus kreditus ir pridėdami palūkanas už juos.

Pastarasis teiginys šiek tiek paaiškina ir tai, kodėl BVP vėl augant nedidėja mūsų su jumis disponuojamos pajamos. Bet rimtesnė priežastis yra infliacija.

2010 metais realusis darbo užmokestis kas ketvirtį šiek tiek padidėdavo, o šiais metais jis kas ketvirtį vis mažėja (pirmą ketvirtį smuktelėjo 3,5 proc., antrą - dar 0,6 proc.), nes vos pastebimą nominalaus darbo užmokesčio kilimą aplenkia kainų lygio kilimas. Skurdesnės šeimos kenčia labiau ir nuo kainų kilimo nevienodumo - santykinai daugiau jų vartojamos prekės ir paslaugos brangsta labiau.

Eurostatas skelbia, kad lyginant su 2005 metais bendras kainų lygis Lietuvoje pakilo 28,6 proc., tačiau maisto produktai (imant kartu su alkoholiu ir tabako gaminiais) pabrango 53,1 proc., o energija - net 83,5 procento. Visos kitos prekės pabrango tik 13,2 procento. Todėl tie, kam lieka pinigų nuo išlaidų maistui ir būstui, nukenčia nuo infliacijos gerokai mažiau nei mažesnių pajamų gavėjai.

Žiojinti pajamų nelygybė

Lietuvos šeimų diferenciacija žiojasi. Neseniai ES statistikos tarnyba, Eurostatas, remdamasi 2009 metų duomenimis, išvardijo devynias skurdžiausias ES valstybes (pradedant nuo palyginti turtingiausios tame devynetuke): Čekija, Slovakija, Lenkija, Lietuva, Vengrija, Estija, Latvija, Rumunija ir Bulgarija (taip, Estijos namų ūkių realiosios koreguotos bruto pajamos vienam gyventojui, apskaičiuotos atsižvelgiant į perkamosios galios pajėgumą, yra mažesnės nei Lietuvoje).

Eurostatas nenuslėpė nusistebėjimo dėl to, kad taip skirtingai klostosi pajamų diferenciacija toje vieno bendro paveldo grupėje: "Pajamų nelygybės atžvilgiu padėtis 12 naujesniųjų šalių narių grupėje buvo nepaprastai skirtinga. Trys Baltijos valstybės ir Bulgarija, Lenkija bei Rumunija pasižymėjo didžiausiu skirtumu tarp didžiausių ir mažiausių pajamų penktadalių, o visos kitos naujosios šalys narės buvo šalių, pasižyminčių mažiausiu skirtumu, grupėje."

Konkrečiai: visoje ES santykis tarp didžiausias pajamas gaunančių 20 proc. namų ūkių ir mažiausiais pajamas gaunančio penktadalio buvo 4,9 karto, o Latvijoje jis siekė net 7,3, Rumunijoje - 6,7, Lietuvoje - 6,3 karto. Priešingai, Slovėnijoje tas skirtumas tesudarė 3,2, Čekijoje ir Vengrijoje - 3,5, Slovakijoje - 3,6 karto.

Pagrindinė nepasitenkinimo priežastis

Podraug su didesne pajamų (taigi - ir socialine) nelygybe Lietuva pasižymi ir tuo, kad jos gyventojai yra palyginti labiausiai išsimokslinę visoje ES. 25-64 metų gyventojų grupėje bent aukštesnį vidurinį mokslą yra baigę 92 proc. žmonių, o ES vidurkis - 72,7 proc. (Ispanijoje - 52,6 proc., Italijoje - 55,2, Graikijoje - 62,5 proc.).

Šios "žirklės" tarp išsimokslinusių žmonių ir visiškai neadekvačios ekonomikos struktūros (tradicinių technologijų žemos pridėtinės vertės šakų dominavimas), papildytos pridėtinės vertės paskirstymu turtingesniųjų naudai, yra pagrindinė skurdo, emigracijos, socialinio nepasitenkinimo priežastis.

Tokia situacija turi strateginę reikšmę - ji mums žada ilgesnį ir gėdingą atsilikimą. Netekdami jaunimo, nesukurdami vis įdomesnių, sudėtingesnių darbo vietų Lietuvoje, visuomenės intelektinį potencialą eikvodami nepasitenkinimui ir zirzimui, o ne pozityviam maksimaliai plačiam inovaciniam, veiklos tobulinimo ir racionalizavimo judėjimui, turėdami tokią išbalansuotą ūkio ir visuomenės struktūrą ketiname praleisti ir trečią atkurtos valstybės dešimtmetį, o gal ir padėti pamatus analogiškam ketvirtam.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"