TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ekonomikos skatinimas kreditais neužliejo

2015 09 04 6:00
Kiekybinį skatinimą, kurio apimtis – apie 60 mlrd. eurų per mėnesį, ECB pradėjo šių metų kovą. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Europos centrinio banko (ECB) prieš pusmetį pradėtas kiekybinis ekonomikos skatinimas euro zonoje augina nekilnojamojo turto kainas ir šios rinkos burbulo riziką. Lietuvoje, kaip tikina ekonomistai, tokios grėsmės nėra. Ekonomikos skatinimo naudą pajuto mūsų valstybė – ji gali skolintis pigiausiai, bet bankų kreditų portfeliai auga lėtai.

Pirkdamas vertybinius popierius antrinėje rinkoje ECB „spausdina“ pinigus – obligacijų pardavėjų sąskaitos pasipildo grynaisiais. ECB tikisi, kad pardavėjai šiuos pinigus panaudos investicijoms į rizikingesnius projektus, žadančius didesnę grąžą, arba skirs juos vartojimui – tai turėtų paskatinti ūkio augimą, užimtumo didėjimą ir infliaciją.

Lietuvoje tiesioginės skatinimo naudos mažai, tačiau netiesioginę naudą ji jau pajuto.

Istoriškai mažos palūkanos

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, LŽ sakė, kad į klausimą, kaip Lietuvą paveikė kiekybinio skatinimo programa, siūlo žiūrėti per žmonių lūkesčių prizmę. „Jeigu buvo tikimasi, kad ECB sprendimas didinti pinigų pasiūlą iš karto įlies atitinkamą pinigų sumą į visų gyventojų kišenes, tai aišku, buvo naivus ir niekuo grįstas lūkestis, – komentavo ekonomistas. – Bet tikrai negalime sakyti, kad poveikio nėra. Yra daugialypis poveikis, pirmiausia susijęs su Lietuvos skolinimosi kaina – šiuo metu ji yra žemiausia per visą jos nepriklausomybės istoriją.“

Dešimties metų laikotarpiui Lietuva gali pasiskolinti už kiek didesnes nei 1 proc. metines palūkanas. „Tai reiškia, kad dabar mažėja ir ilgainiui mažės išlaidos palūkanoms iš valstybės biudžeto ir tas lėšas bus galima skirti kitiems, daug naudingesniems tikslams“, – dėstė jis.

Vis dėlto daugelis tikėjosi kreditavimo augimo – kad komerciniai bankai noriau teiks kreditus verslui. Kas atsitiko, kad verslo kreditavimas nepaaugo?

N. Mačiulis sutiko, kad kreditavimas sparčiau auga kai kuriose euro zonos valstybėse, tačiau priminė, kad yra dvi sandorio pusės – ne tik kreditus teikiančios institucijos. Jo teigimu, verslas nerodo poreikio skolintis.

„Šis skatinimo kanalas Lietuvai nebuvo aktuali problema, nes ir iki ECB sprendimo skatinti ekonomiką didesne pinigų pasiūla Lietuvoje pinigų netrūko, – pabrėžė ekonomistas. – Bankai turi perteklinių piniginių lėšų išteklių, kuriuos galėtų labai sėkmingai skirti gyventojų ir įmonių kreditavimui, bet nėra pakankamos paklausos: tiek gyventojai, tiek įmonės elgiasi gana konservatyviai, atsargiai vertina riziką, įmonių investicijų plėtra nėra didelė. Dažnai jeigu įmonės ir investuoja, tam naudoja nuosavą kapitalą ir ES struktūrinių fondų lėšas, dėl to kreditavimo paklausos augimo nematome.“

Blogi ženklai – jau praeity

Prieš kurį laiką pasirodė pranešimų, kad ECB kiekybinio skatinimo politika paragino investuotojus atsigręžti į nekilnojamojo turto (NT) rinką. Kai kuriose šalyse – Norvegijoje, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje – tai sukėlė būsto kainų burbulo riziką. Nelygu šalis, būsto kainos per 5 metus išaugo 20–30 procentų.

„Prieš euro įvedimą Lietuvoje matėme neracionalių kainų pokyčių būsto rinkoje, – komentavo N. Mačiulis, – Kainos, ypač didžiuosiuose miestuose, didėjo neadekvačiai. Ir jų augimas neatspindėjo nei statybų sąnaudų, nei gyventojų pajamų pokyčių, iš dalies tai buvo susiję su spekuliatyviais srautais. Tačiau šiemet to nebėra ir kainos stabilios, jos nebedidėja.“

Jo teigimu, Lietuvoje kalbėti apie NT kainų burbulą nėra prasmės, bet esama užuominų, kad investuojama gana daug ir net galbūt per daug į kai kuriuos NT objektus. „Įmonės, investuotojai yra linkę nukreipti savo kapitalą į NT sektorių, ir tai nėra tiesiogiai susiję su ECB politika. Toks yra netiesioginis poveikis dėl to, kad alternatyvių investicijų, galinčių pasiūlyti teigiamą grąžą, labai mažai. Vyriausybių vertybinių popierių pajamingumas – nulinis arba net ir neigiamas. Investuotojai ieško sričių, kur galima uždirbti bent 5 proc. grąžą, ir atsisukama arba į akcijų rinkas, arba NT investicijas“, – paaiškino N. Mačiulis.

Išsilygino paskolų ir indelių skaičius

Tuo metu Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ analitikas, primena, kad per beveik keturis mėnesius Lietuvos bankas antrinėje rinkoje pagal kiekybinio ekonomikos skatinimo programą jau buvo supirkęs 1 mlrd. eurų vertės vertybinių popierių – taigi, jo teigimu, viskas vyksta kaip planuota.

„Labai teigiama žinia, kad Lietuvoje jau šeštą mėnesį iš eilės auga privataus sektoriaus kreditavimas, nuosekliai mažėjęs nuo pat 2008–2009 metų krizės. Ar tai lemia kiekybinio skatinimo programa? Teoriškai – taip, nes mažėja pajamos iš vertybinių popierių laikymo. Tačiau turbūt pagrindinis veiksnys yra tai, kad šiais metais pirmą kartą nuo krizinių metų bankuose laikomų indėlių ir išduotų paskolų skaičius susilygino. Taigi, norėdami didinti paskolų portfelius bankai jau gali remtis vien vietiniais ištekliais“, – aiškino R. Grajauskas.

Jo teigimu, vertinant euro zonos mastu taip pat reikia pastebėti, kad ilgą laiką traukęsis privataus sektoriaus kreditavimas stabiliai auga nuo metų pradžios. R. Grajausko žodžiais, tai vyksta pirmiausia dėl to, kad pagrindinių euro zonos bankų balansai jau yra tvarkingi, o teigiamų lūkesčių įpūtė ir ECB, pradėjęs kiekybinio skatinimo programą. „Bent dalis šių lūkesčių tikrai persidavė ir Lietuvos finansinėms institucijoms“, – įsitikinęs jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"