TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ekonomikos sunkmečio šešėlis ilgėja

2009 05 20 0:00
Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas M.Kaseliauskas: "Labai svarbu įžvelgti naujus mokesčių slėpimo būdus ir užkirsti jiems kelią".
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininkas Modestas Kaseliauskas interviu LŽ sakė, kad atėjo metas, kai reikia apsispręsti - ar Lietuva pasirinks skaidresnės ekonomikos kelią, ar užmerks akis prieš vėl pradedamus slėpti mokesčius.

Pernai VMI užsakymu pagal 2,8 mln. litų kainavusį informacinį projektą "Šešėlis - ne išeitis" sukurta socialinė reklama - vaizdo ir garso klipų transliavimas televizijoje ir radijo kanalais jau sustabdyta. Jos transliacijoms, kaip ir informacijos sklaidai spaudoje, nėra lėšų. Pačios reklamos kaina suabejojo Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

Įgyvendinant projektą, viešojo pirkimo konkurse dalyvavo trys kompleksines viešųjų ryšių paslaugas teikiančios kompanijos, o nugalėjo mažiausius paslaugų įkainius pasiūliusi bendrovė "Publicum". Su ja pasirašytoje sutartyje VMI nebuvo įsipareigojusi dėl konkrečių paslaugų pirkimo kiekių ar sumų, užfiksuoti tik paslaugų įkainiai. Remiantis šiais įkainiais, periodiškai buvo sudaromi veiksmų planai konkrečiam laikotarpiui ir tik juos patvirtinus buvo teikiamos konkrečios paslaugos. Gavusi nepatvirtintus veiksmų planus, STT atliko šio projekto dokumentų poėmius VMI. Pradėtas tyrimas dėl vykdytų viešųjų pirkimų pagrįstumo.

Tačiau VMI viršininkas M.Kaseliauskas dėl to išlieka ramus. Pasak jo, visos inspekcijai suteiktos paslaugos bei atsiskaitymai už jas yra tinkamai įforminti ir pateikti VMI veiklos ataskaitose.

Pašnekovui labiau nerimą kelią tai, kad vis daugiau verslo, susidūrusio su išlikimo klausimu, traukiasi į ekonomikos "šešėlį".

Išlikimo klausimas

- Kiek mažesnes mokesčių įplaukas lemia ekonomikos sunkmetis ir kiek - verslo pasitraukimas į "šešėlį"?

- Dabartinėje situacijoje tai lemia ekonomikos lėtėjimas. Lietuvoje nevyksta nieko unikalaus, valstybėse kaimynėse yra tokia pat padėtis. Ekonomikos "šešėlis" yra kaip dar viena neigiama krizės pasekmė. Įmonės išgyvena įtampą, joms kyla apyvartinių lėšų, atsiskaitymų problemų. Taigi ieškoma būdų sutaupyti, o tai gera dirva atsirasti ekonominiam "šešėliui". Tie, kas iš šio "šešėlio" jau buvo pasitraukę arba niekada jame nebuvo, šiandien kelia išgyvenimo klausimą ir mėgina veikti slėpdamiesi.

Pirmiausia yra bandoma nesumokėti mokesčių, jie nedeklaruojami, o mokesčių inspektoriams pastebėjus pažeidimą, aiškinama, jog įvyko klaida. Pavyzdžiui, parduodamas nekilnojamasis turtas nėra įtraukiamas į pridėtinės vertės mokesčio (PVM) deklaraciją. Taip bandoma nuslėpti milijonines sumas. Tačiau tai matoma pažvelgus į vykdomus sandorius ir neaptikus jų deklaracijose.

Pastebime ryškų pažeidimų didėjimą: pernai pirmą ketvirtį nustatėme pažeidimų, kurių bendra suma siekė 62 mln. litų nesumokėtų mokesčių, o šiemet per pirmąjį ketvirtį pažeidimų suma jau siekia 82 mln. litų.

- Kokie mokesčiai slepiami dažniausiai?

- Nesumokėtų mokesčių struktūra pagal mokesčius pirmąjį šių metų ketvirtį rodo, jog iš nuslėptų 82 mln. litų net 47 proc. sudaro PVM. Tai susiję su neapmokestinamosiomis kompanijomis, kurios įregistruotos mažesnių arba nulinių mokesčių zonose. Nesumokėto gyventojų pajamų mokesčio dalis - 32 procentai. Tai susiję su atlyginimo vidurkio ir dirbančiųjų skaičiaus mažėjimu, taip pat atlyginimų mokėjimu vokeliuose, arba darbo santykiai slepiami kitomis formomis, t. y. autoriniai atlyginimai arba individuali veikla. 15 proc. nesurinkta kitų mokesčių, tai daugiausia akcizai. Kaip žinoma, krito akcizinių prekių vartojimas, padidėjo konkurencija iš aplinkinių rinkų ir kontrabandos kiekiai. Pelno mokesčio nuslėpta 6 proc. ir tai daugiausia susiję su privačiu vartojimu įmonės sąskaita.

Paviliojo neapmokestinamosios kompanijos

- Kokie šiuo metu dominuojantys mokesčių slėpimo būdai ir gudrybės?

- Pats paprasčiausias ir dažniausias mokesčių slėpimo būdas - įmonės jų nedeklaruoja. Kitas atvejis - įmonės tiesiog slepia pardavimą. Labai išaugo produkcijos tiekimas ir eksportas į Europos Sąjungos (ES) šalis. Pastebėjome, pavyzdžiui, kad įmonė, keletą metų sėkmingai veikusi Lietuvoje ir prekiavusi vidaus rinkoje, sunkmečiu staiga atranda naujų rinkų. Kai kuriais atvejais taip yra naudojamasi nuliniu PVM tarifu, taikomu vykdant eksportą į ES. Labai patogu kai kurioms piktnaudžiaujančioms įmonėms parodyti, kad prekes neva išvežė į Latviją kažkokiai įmonei, o iš tiesų pardavimas vyko Lietuvoje - turgavietėse, mažose parduotuvėse tiesiog keičiant kasos aparatų duomenis. Daugelis įmonių turi gana sudėtingas kasos sistemas, pastebime, kad modernūs kasos aparatai pritaikomi slepiant mokesčius.

Neapmokestinamosioms kompanijoms per keturis šių metų mėnesius eksportuota prekių ir paslaugų už 1,3 mlrd. litų ir ekonomikai lėtėjant šis srautas nesumažėjo. Tai reiškia, kad šios schemos yra išnaudojamos. Visos ES valstybės pasisako prieš vadinamuosius "ofšorus", todėl bręsta eksporto sandorių reglamentavimo griežtinimas.

Dar viena blogybė, kad smulkiose ir vidutinėse įmonėse padažnėjo neaiškios paskirties pinigų išėmimo iš kasos ir įnešimo atvejų. Nurodoma, kad bus įsigyjamos prekės, tačiau pinigai negrąžinami keletą mėnesių, pusmetį ar dar ilgiau. Neabejotina, kad pinigai dalyvauja apyvartoje, bet tai visiškai neatsispindi apskaitoje. Jie gali būti naudojami ir atlyginimams vokeliuose mokėti, ir neapskaitytoms prekėms pirkti, ir įmonės vadovų asmeniniams poreikiams tenkinti. Tad pinigų išėmimas iš kasos ir įnešimas į ją turėtų būti griežčiau reglamentuojamas. Tais atvejais, kai vadovai juos išima ilgam laikui, tai turėtų būti laikoma jų pajamomis arba įmonės jiems suteiktomis paskolomis.

Norėtų žinoti viską

- Ar čia jau vardijate naujos reformos žingsnius?

- Visi šie pasiūlymai jau yra pateikti Finansų ministerijai ir Vyriausybės darbo grupėms. Siūlytume grįžti prie visuotinio deklaravimo idėjos, bet pasirinkti modernesnį modelį, t. y. duomenys turėtų būti kaupiami elektroniniu pavidalu.

Turime sąrašą duomenų, kuriuos gaudami iš įmonių ar institucijų galėtume sukurti duomenų bazę, kur apie kiekvieną gyventoją būtų formuojamos žinios, jas būtų galima pavadinti preliminaria gyventojo turto ir pajamų deklaracija. Nustačius tam tikrus deklaracijos vertinimo kriterijus būtų aiškiai matomas kiekvieno asmens mokestinis balansas, kiek jis gauna pajamų ir kiek įsigijo turto.

Mes neturime duomenų apie mokesčių mokėtojų įsigyjamas akcijas, ypač uždarųjų akcinių bendrovių. Sužinoti, kas yra konkrečios įmonės akcininkai, galima tik tos įmonės akcininkų registre. Jeigu ta informacija suplauktų į tam tikrą instituciją, tai būtų labai reikšminga duomenų bazė. Taip pat neturime duomenų apie visus bankų suteiktus kreditus, apie bankų sąskaitose esančius pinigų likučius ir apie ne gyvybės draudimo sutartis. Manome, kad šį sąrašą paėmus, būtų matomas esminis šalies gyventojų turto judėjimas.

- Ar šios priemonės padėtų šalies verslą ir gyventojus išvesti iš ekonomikos "šešėlio"?

- Neabejotinai. Yra kelios mokesčių mokėtojų kategorijos: vieni vengia mokesčių iš reikalo, o kai kurie dar abejoja - juos tereikia įspėti ir pasiūlyti pasitaisyti. Tokių įspėjimų nuo pernai gruodžio esame davę 35 mln. litų mokesčiams sumokėti ir 27 mln. litų mokesčių mokėtojai pasitikslino deklaracijas. Todėl labai svarbu įžvelgti naujus mokesčių slėpimo būdus ir užkirsti jiems kelią.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"