TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ekonomikos sveikatos lakmusas – didmena

2014 06 06 6:00
Pastaruoju metu didėja ir ne maisto prekių prekybos apyvarta – žmonės, laukdami euro, stengiasi pirkti daugiau ilgo vartojimo daiktų.  LŽ archyvo nuotrauka

Gegužę įmonių bankrotų sąraše dominuojančios didmeninės prekybos bendrovės rodo nevisiškai sveikus verslo santykius. Prekybos tarpininkes į bankrotą stumia apyvartos lėšų stoka.

Praėjusį mėnesį bankroto procedūras pradėjo 37 didmeninės prekybos bendrovės. UAB „Creditinfo“ duomenimis, per penkis šių metų mėnesius nutraukti verslą nusprendė 67 šioje srityje veikusios įmonės. Statistikos departamento pateikti skaičiai rodo, kad 2013 metų pabaigoje Lietuvoje veikė 7898 didmeninės prekybos bendrovės.

Kaip LŽ komentavo „Creditinfo“ vyriausioji kredito analitikė Rasa Maskeliūnienė, dauguma bankrutuojančių didmenininkių neįveikė apyvartos lėšų stokos ir nukentėjo dėl to, jog įsipareigojimų nevykdė pagrindiniai verslo partneriai. Kitą didžiausią bankrotus paskelbusių įmonių dalį praėjusį mėnesį sudarė 27 mažmeninės prekybos bendrovės.

Bankrutuojančios statusą praėjusį mėnesį įgijo buitinių prietaisų didmeninės prekybos įmonė „Tvisteris“, kurios pajamos 2012 metais siekė 88,4 mln. litų. Antra didžiausia bankrutuojanti įmonė gegužę – Tauragės maisto pramonės bendrovė „Lignesa“, kurios pajamos 2012 metais buvo 27 mln. litų.

Dviprasmiškas metas

DNB banko vyriausiosios analitikės Indrės Genytės-Pikčienės nuomone, tokia padėtis didmeninės prekybos rinkoje susiklostė iš dalies dėl to, kad Lietuvos didmenininkai nemažai priklausomi nuo reeksporto į Rusiją, kurios valiuta šiemet nuolat silpnėja. Tačiau dar svarbesnė, anot jos, yra mažmeninės prekybos padėtis.

Analitikė prisipažino, kad naujiena apie dažnėjančius didmenininkų ir mažmenininkų bankrotus ją nustebino, nes pirmąjį šių metų ketvirtį mažmeninės prekybos apyvarta buvo 6 proc. didesnė nei paskutinius tris 2013-ųjų mėnesius. Ji pažymėjo, jog pastaruoju metu auga ir ne maisto prekių prekybos apyvarta – žmonės, laukdami euro, stengiasi pirkti daugiau ilgo vartojimo daiktų.

I. Genytė-Pikčienė neslėpė, kad didmeninė prekyba yra verslo sritis, kurios tendencijas komentuoti itin sunku dėl statistinės informacijos stokos ir vadinamųjų požeminių srovių, nes jas suvokia tik patys didmenininkai.

Tarp gerų ir geresnių

„Viskas linguoja – ir partneriai, ir gamintojai. Būna, kad su gamintoju susitari vienaip, tačiau padidėjus gamybos sąnaudoms visos sutartys užmirštamos ir tenka vėl derėtis kitaip, iš naujo. Didmenos verslas gali būti pelningas nebent tiems, kurių partneriai įsitaisę akropoliuose“, – LŽ sakė nepanoręs būti įvardytas Kaune įsikūrusios didmeninės prekybos avalyne įmonės vadovas.

Panašiai kalbėjo Marijampolės bendrovės, prekiaujančios maisto produktais, vadovas. Jis teigė, jog viena didžiausių problemų didmenininkams yra atsiskaitymų už prekes terminas: didmenininkai siekia, kad atsiskaitymų atidėjinių terminas neviršytų 30 dienų, kaip nurodyta prieš metus pakoreguotuose įstatymuose, tačiau didesni mažmenininkai kartais delsia sumokėti ir iki 4 mėnesių.

Stengdamiesi sušvelninti atsiskaitymų riziką, didmenininkai imasi ir patys kurti mažmeninės prekybos tinklus. Vienas tokių sėkmingo verslo pavyzdžių – Mažeikių UAB „Grūstė“.

Kaip LŽ pasakojo šios bendrovės komercijos direktorius Romualdas Čerkasas, per dvidešimt metų buvo įrengtos 24 „Grūstės“ parduotuvės Šiaurės vakarų Lietuvoje, tad nemažą dalį maisto ir kitų plataus vartojimo prekių įmonė jau pati perka iš didmenininkų, nors daug jų vežasi ir iš gamintojų. „Manau, daugiau pavojų patiria gamintojai ir didmenininkai, nes jie paprastai taiko atidėjimus, o mažos prekybos bendrovės vis dažniau patiria mokumo problemų", – svarstė M. Čerkasas. Jis tvirtino, kad smulkiuosius prekybininkus iš didžiųjų miestų, ir ne tik, vis labiau stumia stambūs prekybos tinklai, kurie agresyviai elgiasi ir vienas kito atžvilgiu. „Tokios jų tarpusavio kovos mums palankios. Tuo metu tinklai užmiršta mus, bet paskui ateina ir mūsų eilė“, – neslėpė „Grūstės“ komercijos vadovas.

R. Čerkasas įsitikinęs, kad didžiųjų tinklų įsigalėjimas nėra pageidautinas reiškinys ne tik smulkiesiems prekybininkams, bet ir gamintojams. „Anksčiau ar vėliau jie pradeda spausti ir gamintojus. Iš pradžių pasiūlo palankesnes kainas už produkciją, negu galime siūlyti mes, smulkieji, bet paskui gamintojai, nespėję nė pasidžiaugti patekę į didžiuosius prekybos tinklus, lieja dėl to ašaras“, - dėstė pašnekovas.

Sritys, kuriose veikusių didmeninės prekybos įmonių šiemet bankrutuoja daugiausia

Gėlių ir sodinukų didmeninė prekyba

Mėsos ir mėsos produktų didmeninė prekyba

Tekstilės gaminių didmeninė prekyba

Drabužių ir avalynės didmeninė prekyba

Elektrinių buitinių aparatų arba prietaisų didmeninė prekyba

Farmacijos prekių didmeninė prekyba

Baldų, kilimų ir apšvietimo įrangos didmeninė prekyba

Kietojo, skystojo ir dujinio kuro bei priedų didmeninė prekyba

Vandentiekio įrangos didmeninė prekyba

Atliekų ir laužo didmeninė prekyba

Šaltinis: „Creditinfo“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"