TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ekonomikos žinios

2008 03 31 0:00

Gali padidėti palūkanos.

Europos centrinis bankas (ECB) padidins bazines palūkanų normas, jei to reikės infliacijai euro zonoje pažaboti. Taip teigia ECB tarybos narys Axelis Weberis. Nors dabartinis bazinių palūkanų normų lygis - 4 proc. - sulaiko infliaciją, ECB "imsis priemonių", jei kiltų pavojus kainų stabilumui.

Pasak A.Weberio, kainų spaudimas kelia susirūpinimą, taip pat padaugėjo pavojų, galinčių paspartinti vartojimo kainų didėjimą.

Vasarį infliacija euro zonoje siekė 3,3 proc. ir buvo didžiausia per 14 metų. Tačiau ECB neketina sekti JAV federalinio iždo banko ir kitų pasaulio centrinių bankų pavyzdžiu bei mažinti bazines palūkanų normas, kad paskatintų ūkio augimą.

Pažadėtoji elektra - miražas?

Švedija vargu ar norės eksportuoti elektros energiją Baltijos valstybėms, nes pačioje Švedijoje jos pradeda stigti. Tai pareiškė Latvijos valstybinio energetikos monopolininko "Latvenergo" vadovas Karlis Mikelsonas.

Jis pabrėžė, kad elektros jungties per Baltijos jūrą, sujungsiančios Lietuvą ir Švedija, galimybės išanalizuotos, tačiau su Švedijos elektros tinklų operatoriais šis projektas kol kas neaptartas. "Galima drąsiai prognozuoti, jog esant dabartinei situacijai švedai nepanorės savo elektros energijos tiekti į Baltijos valstybes", - sakė K.Mikelsonas.

Kaip jau buvo skelbta, "Lietuvos energija" ir Švedijos "Svenska Kraftnat" baigė šalių elektros tinklų sujungimo galimybių studiją. Preliminariais skaičiavimais, investicijos į elektros tiltą tarp Lietuvos ir Švedijos siektų apie 516 mln. eurų, jei būtų tiesiamas 700 megavatų (MW) galios kabelis, ir 637 mln. eurų, kabelio galia būtų 1000 MW. Projektas galėtų būti įgyvendintas iki 2015 metų.

Parsiuntė 3 mlrd. litų

Privatūs asmenys pernai į Lietuvą atsiuntė rekordinę pinigų sumą - beveik 3 mlrd. litų. Didžiąją šios sumos dalį sudaro emigrantų sutaupyti pinigai. Palyginti su 2006 metais, pernai gyventojai iš užsienio į Lietuvą atsiuntė beveik 44 proc. daugiau pinigų, iš viso - 2,9 mlrd. litų. Tai sudarė 3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.

Manoma, kad dar daugiau pinigų emigrantai į Lietuvą pernai atvežė grynaisiais arba siuntė juos kitais būdais.

Finansų ekspertų įsitikinimu, emigrantai didžiąją dalį pinigų siunčia Lietuvoje likusiems šeimos nariams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"