TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ekonomikos žinios

2008 09 15 0:00

Darbo valandos sąnaudos padidėjo.

Vienos darbo valandos sąnaudos Lietuvos gamybos ir paslaugų įmonėse, išskyrus individualias įmones, šių metų antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 19 procentų.

Sparčiausiai darbo sąnaudos didėjo nekilnojamojo turto, nuomos (26,5 proc.), kasybos ir karjerų eksploatavimo (26 proc.), komunalinės, socialinės ir asmeninės aptarnavimo (23,6 proc.) įmonėse, pranešė Statistikos departamentas.

Lėčiausiai darbo sąnaudos didėjo finansinio tarpininkavimo (10,9 proc.), statybos (14,9 proc.), transporto, sandėliavimo ir ryšių (17,2 proc.), didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto priemonių remonto, asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymo (17,2 proc.) bendrovėse.

Anot statistikų, vienos darbo valandos užmokestis (pinigais) bei išmokos natūra gamybos ir paslaugų įmonėse (eliminavus darbo ir švenčių dienų įtaką) palyginamuoju laikotarpiu padidėjo 19,1 proc., kitos darbo sąnaudos (socialiniai darbdavio įnašai ar įmokos) - 18,5 procento.

Darbo užmokestis pinigais bei išmokos natūra sparčiausiai didėjo nekilnojamojo turto, nuomos ir kitos verslo veiklos įmonėse (27,1 proc.), lėčiausiai - finansinio tarpininkavimo bendrovėse (10,6 proc.).

Pasak Statistikos departamento, darbo sąnaudos - tai darbdavio išlaidos, atsirandančios samdant darbuotojus. Šias išlaidas sudaro bruto darbo užmokestis (pinigais) ir išmokos natūra, socialiniai darbdavio įnašai (įmokos), profesinio mokymo išlaidos bei kitos darbdavio išmokos. Skaičiuojant darbo sąnaudų indeksą, neįskaitomos profesinio mokymo išlaidos ir kitos darbdavio išmokos.

Baltijos šalys "šąla" skirtingai

Švedijos eksporto tarybos vyriausiasis ekonomistas Mauro Gozzo dabartinę ekonominę padėtį visose trijose Baltijos valstybėse pavadino sudėtinga, rašo Švedijos ekonominių naujienų portalas "Direkt".

Estijos ir Latvijos ekonomikos būklę švedų ekonomistas pavadino labai problemiška. "Ekonominė padėtis Baltijos valstybėse šiuo metu yra panaši į tą, kurioje Švedija buvo atsidūrusi praėjusio dešimtmečio pradžioje", - pabrėžė M.Gozzo.

Anot jo, Lietuvos ūkis dabar atrodo geriausiai, tačiau jo atšalimas taip pat gali būti skausmingas.

Recesija Latvijos ekonomikoje esą gali tapti ilgalaikiu procesu, ne ką trumpiau neva gali užsitęsti Estijos ekonominės problemos.

Švedijos ekonomistas perspėjo, kad nacionalinių valiutų devalvavimas ar atrišimas nuo bazinės sukeltų masinių bankrotų bangą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"