TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ekonomikos žinios

2009 04 22 0:00

Siūlo pirkti technologiją.

Didžiosios Britanijos įmonė "Quadrise Fuels International", kurios technologiją eksperimentinei naujo kuro - emulsijos gamybai naudojo naftos perdirbimo bendrovė "Mažeikių nafta", svarsto galimybę parduoti patentą Lenkijos koncerno "Orlen" valdomai Lietuvos įmonei.

Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis sakė, jog siekiama, kad naujasis, pigesnis už mazutą, kuras būtų naudojamas Lietuvos elektrinei. "Pagrindinis tikslas - kad Lietuvos elektrinė galėtų jį naudoti. Britai daro išvadą, kad Mažeikiuose būtų galima plėsti šio kuro gamybą ir atvežti jį iki Elektrėnų. Tačiau tam pirmiausia reikia atlikti poveikio aplinkai vertinimą, o Lietuvos elektrinė turėtų papildyti savo integruotos prevencijos kontrolės ir taršos leidimą, į jį įrašydama ir naująjį kurą", - sakė A.Spruogis.

Lietuvos elektrinė, kuri uždarius Ignalinos atominę jėgainę bus pagrindinė šalies elektros gamintoja, pernai rudenį ir šiemet sukūreno 30 tūkst. tonų emulsijos. Ji buvo deginama dviejuose Lietuvos elektrinės bendros 600 megavatų galios blokuose, kuriuose įrengti modernūs dūmų valymo įrenginiai. Tačiau, pasak įmonės vadovų, tokio kiekio per maža, kad būtų įsitikinta jos tinkamumu.

Tik žinant elektros gamybos poreikį, ar "Mažeikių nafta" galės pagaminti reikiamą emulsijos kiekį ir kokia bus jos kaina, prasidės derybos su "Mažeikių nafta" dėl ilgalaikės sutarties.

Jungtis beprasmė

Baltijos šalių elektros jungtis su Švedija efektyviai funkcionuotų tik regione esant atvirai elektros energijos rinkai, tada nebūtų svarbu, iš Latvijos ar Lietuvos jis nutiestas. Taip pareiškė Latvijos valstybinės energetikos monopolininkės "Latvenergo" vadovas Karlis Mikelsonas. "Iš esmės nė viena valstybė nėra visiškai pasirengusi įgyvendinti šį projektą. Be atviros rinkos jis beprasmis", - akcentavo K.Mikelsonas. Anot jo, tik Latvijoje elektros energijos rinka jau yra atvira, bet žaidėjų joje - per mažai. Estijoje ji uždara dėl politinių motyvų, o Lietuvoje - dar ir dėl techninių priežasčių. "Skandinavijoje ir Europos Sąjungoje šis projektas siejamas su atvira Baltijos šalių elektros energijos rinka. Jei to nebus, labai sunku bus susitarti dėl jungties maršruto ir finansavimo", - sakė "Latvenergo" vadovas. Jis pabrėžė, kad "Swedlink" jungties maršrutas - ekspertų, o ne politikų kompetencija. K.Mikelsono žodžiais, "kolegų iš Skandinavijos" vertinimais, ši elektros jungtis gali pradėti veikti 2017 metais, o Baltijos šalių elektros energijos rinka turi tapti visiškai atvira vėliausiai 2013-aisiais. 350 kilometrų ilgio apie 700-1000 megavatų galios elektros tiltas, kuris būtų tiesiamas Baltijos jūros dugnu, kainuotų maždaug 1,5 mlrd. litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"