Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Ekonomikos žinios

 
2009 08 20 0:00

Sumažino algas.

Biudžetinių įstaigų ir organizacijų vadovų bei jų pavaduotojų atlyginimai nuo rugsėjo 1-osios mažinami 12 proc., o atlyginimų priedai - dar 30 procentų. Nuo rugsėjo beveik 5 proc. mažinama ir bazinė mėnesio alga - nuo 128 iki 122 litų. Šiuos sprendimus vakar priėmė Vyriausybė.

Teigiama, kas 2010 metais tai leis sutaupyti 480 mln. litų. Be to, sumažės diferenciacija tarp vadovų ir kitų darbuotojų. Nustatomų personalinių priedų dydžių derinimas su profesinėmis sąjungomis leis atsižvelgti į kolektyvo nuomonę.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymu 12 proc. mažinami vadovų ir jų pavaduotojų bei 1,5 proc. - padalinių vadovų tarnybinių atlyginimų maksimalūs koeficientai.

Vyriausybė po ginčų vis dėlto nutarė nemažinti švietimo ir mokslo, kultūros ir meno, sveikatos bei socialinių įstaigų vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių atlyginimų koeficientų viršutinių ribų, o palikti įstaigoms teisę susimažinti algas.

Be to, visų biudžetinių įmonių ir padalinių vadovų personaliniai priedai mažinami 30 proc., iki 0,7 proc. atlyginimo dydžio, o kitų darbuotojų priedai už kvalifikaciją, sunkių ir svarbių darbų vykdymą - 10 proc., iki 0,9 proc. atlyginimo dydžio. Nacionalinių ir valstybinių kultūros ir meno įstaigų vadovų bei aukščiausiojo profesinio meninio lygio darbuotojų priedai mažinami nuo 2 iki 1,4 atlyginimo dydžio. Teigiama, kad sumažinti atlyginimai galios iki 2010 metų pabaigos.

Bazinės mėnesio algos sumažinimas reiškia, kad mažės visų biudžetininkų atlyginimai. Be to, nuo 76 iki 73 centų mažinamas bazinis valandos atlygis. Tačiau biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų atlyginimai negalės būti mažesni nei minimali mėnesio alga, kuri šiuo metu yra 800 litų, o minimalusis valandos atlygis - 4,85 lito.

Bedarbiams - Europos parama

Europos globalizacijos fondo (EGF) lėšomis bus teikiama daugiau ir įvairesnės pagalbos darbą praradusiems žmonėms. Vyriausybės vakar priimtas nutarimas numato, kad vienkartinei įsidarbinimo išmokai bus skirtos trys minimalios mėnesio algos (MMA - 800 litų), taip pat kompensuotas pastarosios ir naujos darbovietės vidutinio darbo užmokesčio skirtumas - 6 mėnesius, bet ne daugiau kaip pusę MMA kas mėnesį. Be to, EGF lėšomis galės būti padengtos darbo paieškos išlaidos, kompensuotos vaikų ir neįgaliųjų šeimos narių priežiūros paslaugos.

Iš fondo lėšų būtų skatinamas ir verslumas (ne daugiau kaip 15 MMA) bei padengiamos kvalifikacijos kėlimo išlaidos (ne daugiau kaip 6 MMA). Iki šiol tokios tvarkos Lietuvoje nebuvo.

Planuojama, kad apie 65 proc. lėšų visoms minėtoms priemonėms bus gauta iš EGF, likusi dalis - iš Užimtumo fondo, valstybės biudžeto ar kitų lėšų. EGF lėšos, kaip ir dabar, būtų pervedamos Lietuvos darbo biržai.

Lietuva jau pasinaudojo EGF parama - buvusių "Alytaus tekstilės" darbuotojų integracijai į darbo rinką panaudota beveik 600 tūkst. eurų (apie 2,7 mln. litų), iš kurių EGF parama - 300 tūkst. eurų, o dar tiek pat - nacionalinės lėšos iš Užimtumo fondo.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"