TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ekonomikos žinios

2009 11 02 0:00

Vaikų ateičiai netaupo.

Kaip rodo bendrovės "Spinter tyrimai" atlikto tyrimo duomenys, beveik pusė vaikus auginančių Lietuvos gyventojų stengiasi rūpintis vaikų finansine ateitimi, tačiau tik penktadalis jų vaikų ateičiai kaupia reguliariai. Tyrimą užsakiusio "DnB Nord" banko pranešime teigiama, kad 28 proc. gyventojų vaikų mokslams ar studijoms atideda tik tada, kai lieka pinigų, o 52 proc. vaikus auginančių Lietuvos gyventojų vaikų ateičiai netaupo. "Taupančiųjų vaiko ateičiai elgsenai įtakos gali turėti šiuo metu vykstanti mokslo ir studijų reforma. Galbūt todėl daugėja tėvų, kurie nenorėdami rizikuoti vaikų išsilavinimu yra linkę pradėti taupyti iš anksto", - sakė "DnB Nord" banko vyresnioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė. Tačiau bendras reguliariai taupančiųjų svarbiems vaikui tikslams šeimų skaičius kol kas išlieka nedidelis. Apklausos duomenimis, taupymas vaiko ateičiai suaktyvėja vaikui sulaukus 7 metų - išauga atsitiktinai atidedančių šiam tikslui tėvų ar globėjų procentas. Reguliariai taupyti tyrimo dalyviai dažniau linkę pradėti, vaikui sulaukus 10 metų. Jam sulaukus 15 metų, taupančiųjų vaiko ateičiai gretas dar padidina atsitiktinius atidėjimus deklaruojantys tėvai. Šiuo metu dažniausia vaikų finansų tvarkymo priemonė yra reguliariai duodami kišenpinigiai (68 proc.). 19 proc. apklaustųjų nurodė besinaudojantys kaupiamuoju vaiko gyvybės draudimu, 11 proc. periodiškai perveda pinigus į vaiko vardu sukurtą sąskaitą. Tik 8 proc. apklaustų tėvų arba globėjų nurodė, jog vaikas turi savo banko kortelę, į kurią reguliariai pervedama tam tikra pinigų suma.

Rinką administruos šiaurietiškai

Šalies elektros perdavimo tinklo operatorė "Lietuvos energija" ir Šiaurės šalių elektros birža "Nord Pool Spot" pasirašė sutartį dėl Lietuvos elektros biržos administravimo paslaugų teikimo. "Šiuo susitarimu rinkos operatorius ir Lietuvos rinkos dalyviai įgyja teisę naudotis "Nord Pool Spot" administruojama ir Šiaurės šalyse naudojama prekybos elektra platforma", - pranešime spaudai teigė "Lietuvos energijos" generalinis direktorius Aloyzas Koryzna. Lietuvos elektros rinka veiks pagal "diena prieš" ("Elspot") modelį - "Nord Pool Spot" atliks Lietuvos elektros biržoje susidariusios kainos ir prekybos apimties skaičiavimus kiekvienai kitos paros valandai pagal Lietuvos rinkos dalyvių pateiktus siūlymus pirkti ir parduoti elektros energiją. "Nord Pool Spot" taip pat teiks rinkos dalyvių prekybos Lietuvos elektros biržoje rezultatų suvestines ir šių rezultatų pagrindu administruos rinkos dalyvių tarpusavio atsiskaitymus už biržoje parduotą elektros energiją. Įgyvendinus techninius naujo rinkos modelio sprendimus, Lietuvos elektros rinka pagal Šiaurės šalių "Nord Pool Spot" principus pradės veikti nuo 2010-ųjų sausio 1 dienos. "Nord Pool Spot" skirta prekybai elektros energija vykdyti Šiaurės šalyse ir Vokietijoje. "Nord Pool Spot" birža apima apie 70 proc. Šiaurės šalyse sudaromų elektros energijos pirkimo ir pardavimo sandorių.

Prekybos apyvarta krito

Lietuvos mažmeninės prekybos įmonių apyvarta šiemet per tris ketvirčius buvo 19,81 mlrd. litų be pridėtinės vertės mokesčio - 28,3 proc. mažiau nei pernai sausio-rugsėjo mėnesiais. Bendrovių apyvarta tik rugsėjį, palyginti su 2008-ųjų rugsėju, smuko 31,9 proc. palyginamosiomis kainomis, o per mėnesį - rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, - 10,6 procento. Taip pagal išankstinius duomenis pranešė Statistikos departamentas. Automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių apyvarta šių metų sausį-rugsėjį, palyginti su 2008-ųjų tais pačiais mėnesiais, sumažėjo 20,4 proc., įmonių, prekiaujančių maisto produktais - 17,2 proc., ne maisto produktais (neįskaitant automobilių) - 22,7 procento. Variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninės ir mažmeninės prekybos bei remonto bendrovių apyvarta palyginamuoju laikotarpiu krito 50,3 procento.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"