TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ekonomikos žinios

2010 07 23 0:00

Neišgyventų.

39 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad jų netektis smarkiai finansiškai paveiktų jų šeimos ekonominę gerovę. 9 proc. Lietuvos gyventojų teigė, kad tokiu atveju šeimos nariai pritrūktų pinigų banko paskolai padengti ir jiems reikėtų papildomų pinigų išgyventi bent artimiausius dvejus metus. Tai parodė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos užsakymu atlikta tyrimų bendrovės "Rait" apklausa. 18 proc. gyventojų nurodė, kad jų artimiesiems reikėtų papildomų pinigų išgyventi nuo vienų iki ketverių metų, 12 proc. - penkerius metus ir ilgiau. 42 proc. apklaustų gyventojų nurodė, kad jų netektis artimųjų ekonominės gerovės nepaveiktų - taip dažniau nurodė asmenys, turintys pradinį arba pagrindinį išsilavinimą, nevedę ir didmiesčių gyventojai, našliai, pensininkai, moksleiviai, studentai bei nedirbantys žmonės. Tyrime buvo apklausti 1032 15-74 metų Lietuvos gyventojai.

Mažiausiai naujų užsakymų

Lietuvos pramonės įmonių naujų užsakymų gegužę, palyginti su 2009-ųjų geguže, padaugėjo 16,6 procento. Tai buvo mažiausias augimas tarp Baltijos šalių ir vienas mažesnių Europos Sąjungoje (ES).

Latvijoje per metus buvo didžiausias užsakymų augimas ES (69 proc.), Estijoje - antras pagal dydį (44,1 proc.). Tai ketvirtadienį pranešė ES statistikos tarnyba Eurostatas. ES šis rodiklis per metus išaugo 20,1 procento. Įmonių naujų užsakymų portfelis per metus išaugo visoje ES šalyse, išskyrus Daniją ir Graikiją, kur buvo nuosmukis po vieną procentą. Per mėnesį - gegužę, palyginti su balandžiu, - užsakymų Lietuvoje padaugėjo 0,6 proc., Latvijoje - 1,6 proc., Estijoje - 12,1 procento.

Skatina bioenergetiką

Skatinant bioenergetikos plėtrą žemės ūkyje, iš Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos teikiama parama biodujų gamybai ir biodujų jėgainėms įrengti. "Gaminant bioenergiją, tausojama Lietuvos gamta, o gamybos proceso metu išsiskiriančia šiluma galima džiovinti grūdus, šildyti namus", - pranešime spaudai sakė žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas. Biodujų jėgainėse perdirbus apie 30 proc. gyvulių ir paukščių mėšlo, galima pagaminti apie 50 mln. kubinių metrų biodujų, kurių energinė vertė - apie 300 mln. kilovatvalandžių. Gyvulių ir paukščių skerdyklose bei mėsos perdirbimo įmonėse, esant dabartinei gamybos apimčiai, susidaro apie 60 tūkst. tonų gyvūninės kilmės atliekų. Jas perdirbus galima gauti apie 12 mln. kubinių metrų biodujų, kurių energinė vertė siektų 70 mln. kilovatvalandžių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"