TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Ekonomikos žinios

2010 08 14 0:00

"Litimpeks" banko nebeliko.

Bankrutavęs "Litimpeks" bankas, prieš dešimtmetį pražudęs gyventojų ir įmonių milijonus, ketvirtadienį buvo išregistruotas iš Juridinių asmenų registro. Sprendimą dėl "Litimpeks" banko likvidavimo ataskaitos patvirtinimo ir likvidavimo birželio 21 dieną priėmė Vilniaus apygardos teismas. Teismo nutartyje rašoma, kad iš viso bankui buvo pateikta finansinių reikalavimų 157,285 mln. litų, o liko neapmokėta 97,5 mln. litų. Teismas konstatavo, kad jokio bankrutavusio banko turto, iš kurio galima būtų tenkinti kreditorių reikalavimus, nebėra. Lietuvos banko iniciatyva nemokiam "Litimpeks" bankui bankroto byla buvo iškelta 1999 metų rugsėjį. 2003 metų balandį "Litimpeks" bankas pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto. Banko likvidatore buvo įmonė "Valeksa".

Latvija padidino dujų importą

Latvija sausio-gegužės mėnesiais gamtinių dujų importavo 25,8 proc. daugiau nei prieš metus, pranešė nacionalinė statistikos žinyba. Finansine išraiška šis Latvijos importas sumenko 25,5 proc. - iki 115,427 mln. latų. Dujas į Latviją importuoja, jas kaupia ir skirsto bendrovė "Latvijas gaze", kurios pagrindiniai akcininkai yra Vokietijos koncernas "Ruhrgas", Rusijos dujų monopolininkas "Gazprom" ir bendrovė "Itera Latvija". Šiltuoju metų laiku dujos Latvijos vartotojams tiekiamos tiesiogiai iš Rusijos, o kaupiamos Inčiukalnio požeminėje saugykloje, iš kurios šaltuoju metų laiku tiekiamos Latvijos, gretimų Rusijos regionų, Estijos ir Lietuvos vartotojams. 2009-aisiais Latvija dujų importą kiekybine išraiška sumažino 7,1 proc., finansine - 8,9 procento.

Pašto paslaugų poreikis tebemažėja

Bendra pašto ir pasiuntinių paslaugų rinka antrąjį šių metų ketvirtį, preliminariais duomenimis, tesiekė 55,4 mln. litų, o tai yra 5,3 proc. mažiau nei 2009-ųjų balandžio-birželio mėnesiais, kai ji siekė 58,5 mln. litų. Pašto paslaugų rinka pagal pajamas antrąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2009 metų laikotarpiu, sumažėjo 7,6 proc. - iki 21,8 mln. litų, pasiuntinių paslaugų rinka - 3,7 proc., iki 33,6mln. litų, išankstinius duomenis pranešė Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Universaliųjų paslaugų teikėjo Lietuvos pašto bendros pajamos antrąjį ketvirtį, palyginti su 2009-ųjų balandžio-birželio mėnesiais, sumažėjo 22,6 proc., iki 41,8 mln. litų, o pajamos, gautos už pašto ir pasiuntinių paslaugas, sumažėjo 21,6 proc., iki 22,9 mln. litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"